Kadangi 2018-ieji yra mūsų šiuolaikinės valstybės šimtmečio minėjimo metas, ta proga vyksta daug renginių pagerbti iškiliausioms asmenybėms, kurių veiklos svarbiausias tikslas sukurti naujo tipo – demokratine valdymo sankloda grįstą – valstybę, kitaip sakant, respubliką. Kartu prisimenamas ir filosofas, kultūros veikėjas, rašytojas Vydūnas (Vilhelmas Storosta). Šiemet kaip tik sukanka 150 metų nuo jo gimimo (1868 m. kovo 22 d.).Vydūno visuomeninė, kultūrinė veikla drauge su kitų ano meto mūsų šviesuolių pastangomis padėjo atverti Lietuvos moderniosios valstybės ištakas. Taip pat yra svarbi jo veikla propaguojant racionalų gyvenimo būdą, sveiko maitinimosi įpročius.
Pagerbiant įžymųjį tautos švietėją
Apie Vydūno asmenybę ir veiklą buvo plačiai kalbama Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje 2018 m. gegužės 7 d. švenčiant tarptautinę tradicinę Knygos dieną, o kartu – ir lietuviškosios spaudos lotyniškaisiais rašmenimis atgavimo, spaudos ir knygos dieną. Vydūnui šioje šventėje buvo skirta speciali programa, pavadinta, panaudojant frazę iš jo kūrybos: „Amžinas esmi keleivis“. Renginio organizatorė – žinoma visuomenininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos vadovė Dalia Poškienė, kalbėdama apie šį Mažosios Lietuvos šviesuolį, priminė svarbiausius jo nuopelnus mūsų tautos švietimui ir kovai už jos sveiką gyvenimo būdą. Labai įtaigiai Vydūno visuomeninę bei literatūrinę veiklą apžvelgė aktorius Petras Venslovas, pasinaudodamas jo kūrinių ištraukomis, mažiau žinomais biografijos faktais. O etnologė, liaudies dainų atlikėja dr. Daiva Šeškauskaitė šią teatrinę muzikinę kelionę Vydūno gyvenimo ir kūrybos takais išraiškingai papildė muzikiniais intarpais, dainomis. Ji, beje, groja įvairiais muzikos instrumentais, o šį kartą dainuodama sau pritarė senovinio pavyzdžio kanklėmis.
Vydūno kūrybos ištraukų taip pat paskaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė. Apie Vydūno veiklą bei dabartinę nepavydėtiną lietuvių mokyklų situaciją Karaliaučiaus krašte, jį valdant Rusijai, kalbėjo Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas.
Rūpėjo kūno ir sielos harmonija
Vydūnas galėtų būti pavyzdys ir mūsų dienomis ne vien kaip tautinės savimonės žadintojas bei stiprintojas, bet ir kaip sveikos gyvensenos propaguotojas. Jis įrodė, kad itin svarbu, kaip žmogus maitinasi, nes nuo to tiesiogiai priklauso jo sveikatos kokybė. Tiesa, pats vegetaru tapo, kaip sakoma, iš prievartos, nes susirgo tuo metu labai sunkiai pagydoma liga – džiova, dėl kurios nemaža kitų žinomų lietuvių inteligentų, iš jų ir rašytojų, anksti mirė. Tačiau Vydūnas nusprendė kovoti su klastinga liga iš esmės kiekvienam žmogui prieinamu būdu – griežta dieta ir galiausiai tapo tikru vegetaru: visai nevalgė nieko mėsiška, taip pat išsiversdavo be pieno produktų, kiaušinių, sotinosi vien augalinės kilmės maistu. Nevartojo alkoholio. Nedarė sau jokių išimčių net pakviestas į svečius. Yra žinomas pasakojimas, kad klausiamas, kuo norėtų būti pavaišintas, paprašė tik riešutų ir virinto vandens. Ne kavos, ne arbatos – tiesiog gryno virinto vandens. Žinoma, valgė vaisius, uogas daržoves, iš augalinių produktų pagamintus valgius. Tačiau ir juos – saikingai. Be to, apskritai gyveno asketiškai.
Žinoma, iš pradžių taip griežtai ribojant savo mitybą, reikėjo pasitelkti visą valios tvirtybę, bet po kurio laiko įprato prie paties nusistatyto gyvenimo būdo ir kaip tik todėl įveikė sunkią ligą, sulaukė anaiptol ne kiekvienam sveikam žmogui pasiekiamo aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.
Sveikuoliškų idėjų dvasia
Iškilmingai ir savitai Vydūno gimimo 150-ąsias metines paminėjo 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrijų nariai, susirinkę į senjorų Baltąjį pikniką prie sostinės Baltojo tilto. Visa šventės programa buvo skirta fiziniam aktyvumui ir sveikai mitybai skatinti. Tarsi pabrėždami šias šviesias Vydūno skelbtas idėjas, dauguma renginio dalyvių vilkėjo baltą aprangą. Iš toliau atrodė lyg Baltojo tilto aplinkoje būtų nutūpęs didelis baltų balandžių būrys. Reginys – tiesiog nuostabiai gražus.
„Mes esame aktyvūs ir matomi, mokomės būti sveiki. Kurdami galimybę bendrauti tarpusavyje, keliame aukštyn savo Dvasią kaip stiprybės pagrindą, dalijamės meile ir džiaugsmu. Atėjome patirti bendrystę ir gauti naudingų sveikatos patarimų bei žinių“, – buvo skelbiama renginio programoje.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus bendrija, vadovaujama Vilijos Tūrienės, kartu su partneriais – Sveikatos puoselėjimo akademija, viešąja įstaiga „Pajautos grupė“ – parengė tokį šios šventės planą, kurio daugelis kitų organizacijų galėtų pavydėti. Jame numatytos ir įvairios pratybos. Jose dalyvavo visi susirinkusieji. Buvo surengta speciali mankšta, mokoma atlikti kūno masažą bei savimasažą, pademonstruoti įvairūs būdai, kaip galima gerinti savijautą. Ir apskritai daug dėmesio skirta visoms fizinio aktyvumo formoms, įskaitant bėgiojimą bei važinėjimą dviračiais. Jei sveikai maitinsies, daug judėsi, – gerą sveikatą turėsi – toks buvo šios senjorų šventės leitmotyvas.
Pikniko dalyvius linksmino Alytaus liaudiškos muzikos kapela „Alyta“. Renginį vedė VšĮ „Pajautos grupė“ direktorė Virginija Dambrauskienė ir VšĮ „Sveikatos puoselėjimo akademija“ vadovas Vismantas Skernevičius.
Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos
