Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) Joniškio rajono skyrius, praėjusį rudenį minėjęs savo veiklos 20-metį, ne vieną savo renginį skyrė šiai prasmingai sukakčiai paminėti. Tam buvo skirta ir ekskursija po kaimyninio Akmenės rajono gražiausias sodybas bei kitas žymias šio rajono vietas.
Grupelę joniškiečių po Akmenės kraštą mielai lydėjo ir daug įdomių faktų apie jį pateikė Lietuvai pagražinti draugijos ir Lietuvos miško savininkų asociacijos Akmenės skyriaus pirmininkas Vladas Beniušis. Jo teigimu, Akmenės krašte gražiai tvarkomų sodybų yra labai daug, todėl kasmet komisijai būna tikrai nelengva išrinkti nugalėtojus.
Akmenėje LPD Joniškio skyriaus nariai aplankė buvusio šio rajono mero, Akmenės rajono Garbės piliečio Aniceto Lupeikos, buvusių mokytojų Reginos Kateivienės, Vaclavos Mišeikienės, taip pat Arūno Akulavičiaus, Aušros ir Kęstučio Stonių, Sandros ir Regimanto Kateivų, o Papilėje – Editos Krasauskienės sodybas.
Beveik visose aplankytose sodybose į akis labiausiai krinta ne tik tvarka ir bendras estetinis grožis, sumaniai priderinti augalai, įvairios skulptūros, bet ir tarp tų augalų tinkamai įkomponuoti ir įvairaus dydžio rieduliai. Ypač jie įspūdingi Aniceto Lupeikos sodyboje. Darbštūs ir sumanūs sodybos šeimininkai, užauginę aštuonis vaikus, akmenis savo sodyboje yra išdėstę taip, kad jie ne tik puošia namų aplinką, bet ir tarnauja kaip patogūs, originalūs lauko baldai šeimos ir jos bičiulių poilsiui. Ypatingu aplinkos akcentu jie tampa įsimintinų švenčių proga. A. Lupeika sodyboje suvežta daugiau kaip 150 tonų akmenų.
Anicetas – didelis Lietuvos patriotas. Sodyboje svečiai pakviečiami užsukti ir į šalia sodybos įkurtą asmeninį, Lietuvos istorija dvelkiantį muziejų. Ant sienos – visų Lietuvos kunigaikščių, prezidentų portretai, kitose vietose – šeimininko sukaupta apie 2000 įvairių knygų kolekcija apie Lietuvos pilis, dvarus, gamtos rezervatus, draustinius, parkus, jo gauti valstybiniai apdovanojimai, fotografijos, paties parašyta knyga apie savo gyvenimą.
Joniškiečius maloniai nustebino ir pernai žymiai pasikeitusi, trinkelėmis ir akmenimis išgrįsta Akmenės aikštė. Čia taip pat pagrindiniu aplinkos akcentu yra tapę dideli akmenys, kurie tarnauja prie jų prigludusiems suoleliams kaip patogios atramos. Beje, akmenys čia sumaniai išrikiuoti dviem eilėmis ir puikiai dera su ryškiaspalviais gėlynais bei įspūdingais, iš gamtinės medžiagos padarytais, paukščiais. Didžiausias riedulys, kuriame iškalti skaičiai 1531, žymi Akmenės įkūrimo datą. Beje, kai kurių joniškiečių pastebėjimu, taip pertvarkyta Akmenės aikštė šiandien atrodo žymiai patraukliau nei Žagarės.
Kadangi Akmenės rajonas turtingas naudingomis iškasenomis ir kitomis gamtos įdomybėmis, Lietuvai pagražinti draugijos Akmenės rajono skyriaus pirmininkas pirmiausia pakvietė apsilankyti Akmenės krašto muziejuje, kur lankytojai gali išvysti unikalią, daugiau kaip 2000 rūšių viso pasaulio dieninių drugių ekspoziciją. Šią kolekciją rajono savivaldybė muziejui prieš aštuonerius metus nupirko iš visą gyvenimą ją rinkusio akmeniškio gydytojo B. Izenbeko. Vienos salės viduryje sumontuota stiklinė oranžerija, kurioje specialiai sukurta tropikų aplinka. Čia muziejaus lankytojai gali stebėti ir drugelių ritimosi iš lėliukių procesą. Beje, tarp gausybės įvairaus dydžio ir spalvų drugelių muziejininkas Mindaugas Laukys joniškiečiams parodė ir du įspūdingo dydžio drugius, kuriuos Akmenės krašto muziejui padovanojo nemažą jų kolekciją turintis joniškietis Juozas Dūda.
Ne mažiau nei drugių įvairovė lankytojų žvilgsnį traukia ir muziejaus antrajame aukšte esanti įdomi akmenų ir mineralų kolekcija, kurią muziejui yra padovanojęs karjeruose ekskavatorininku dirbęs Stanislovas Songaila.
Daug naudingų žinių apie juros periodu vyravusį šiltą ir drėgną klimatą, palankų gyventi ir dinozaurams, to laikmečio būdingą kraštovaizdį, unikalias Papilės atodangas ir kitas šio krašto įdomybes joniškiečiai sužinojo apsilankę naujajame Ventos regioninio parko direkcijos lankytojų centre. Apie tai išsamiai papasakojo šio parko kraštotvarkininkas J. Teišerskis. O trumpa ekskursija į šalia Papilės esantį Šaltiškių molio karjerą, kur stūkso didžiuliai raudono molio kalnai, iškastų klodų vietose tyvuliuoja vanduo, dunkso gilios raguvos, visus privertė pasijusti tarsi Marso planetoje. Teigiama, jog prieš 250 milijonų metų šioje vietoje tvyrojo dykumų klimatas, kaupėsi aliuvio nuosėdos, išsiskirdavo geležis, todėl čia kasamas „riebus“ molis, kuris naudojamas portlandcemenčiui gaminti, be to, jis yra akiai neįprastos raudonos spalvos. Įspūdingai ir tuo pačiu grėsmingai atrodo ir didžiulis, šį molį kasantis ekskavatorius. Jo strėlės ilgis – 70 metrų, aukštis nuo viršūnės iki žemės – 30 metrų, o pati ši galinga technika sveria net 750 tonų.
Kelionės pabaigoje jos dalyvių laukį tikra sielos atgaiva – trumpa ekskursija į Mažeikių rajone, Gyvolių kaime, įkurtą ekologinį provizorės, aukščiausios kategorijos farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkį. Joniškiečiai ne tik apžiūrėjo jos vaistinių augalų laukelius, bet pateko ir į patį darbų įkarštį – vaistažolių ruošimo procesą.
Autorės archyvo nuotraukos
