Sušildžius pavasario saulei, naujam gyvavimo ciklui pabudo gamta ir kas tik gyvas suskato giminės pratęsimu ar išgyvenimu rūpintis. Vandens telkiniuose atkuto žuvys. Pradėjo kibti išneršusios lydekos, upeliukų sraunumose gardesnio kąsnio dairosi margieji upėtakiai, dauguma žuvų rūšių ruošiasi neršti tvenkiniuose ir ežeruose. Sujudo ir meškeriotojai. Jiems svarbu su gamta pabendrauti ir nustatytos žvejybos tvarkos nepažeisti. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės) talpina daug ir sudėtingos informacijos. Būtų gerai, kiek įmanoma, jas taip sutvarkyti, kad pasiklydęs jose žvejys pažeidėju netaptų ir žuvų ištekliai nenukentėtų. Akivaizdu, kad artimiausiu metu meškeriojimo tvarka keisis, tik ar ji bus paprastesnė, sunku pasakyti. Apie tai 2019-04-18 posėdyje diskutavo Mėgėjų žvejybos tarybos (MŽT) nariai, bet prieš tai išklausė Aplinkosaugos koalicijos atstovės Karolinos Gurjazkaitės informaciją apie siekius grąžinti Lietuvos upėms laisvę tekėti.
Santarvė su gamta
Siekdama to, Aplinkosaugos koalicija vienija Lietuvos aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas, skatina dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose. Karolina Gurjazkaitė pristatė 2019-03-20 vykusio seminaro išvadas („Žaliasis pasaulis“, 20019 m. Nr. 14) ir pakvietė padėti rinkti medžiagą apie neregistruotas Lietuvos upių užtvankas ir kitas upių tėkmę stabdančias kliūtis. Ji akcentavo, kad iki 2027 m. Lietuva, pagal ES Vandens pagrindų direktyvos tikslus, turi pasiekti gerą vandens kokybės lygį savo upėse ir kituose vandens telkiniuose. To siekti Lietuvoje trukdo vandens tarša ir upių suskaidymas užtvankomis. Jų registruota 1200 ir tai sudaro apie 70-80 proc. visų Lietuvoje esančių užtvankų ir kitų upių tėkmės kliūčių. Pasak jos, reikalingas neprieštaraujant visuomenei lengvai įgyvendinamų užtvankų likvidavimo projektų sąrašas. Šiuo metu K. Gurjazkaitė vadovauja Bražuolės upės užtvankos šalinimo projektui. Šios užtvankos šalinimo teigiamą efektą minėjo ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Pasak jo, gali pajudėti ir Salantų užtvankos griovimo darbai, nes vietos gyventojai tam neprieštarauja. Kalbant apie žuvitakių reikšmę, paminėtas Šilutės užtvankos žuvitakis. Vandeniui išmušus duobę, žuvitakis nebeveikia ir jo remontui reikalingas naujas projektas, o jis neįmanomas, nes dar nepraėjo 5 metai nuo žuvitakio įrengimo.
„Lašišos dienoraščio“ prezidentas Kęstutis Klimavičius pasigedo užtvankų griovimo plano ir nuomojamų upių ruožų. Jis yra prieš naujų žuvitakių įrengimą, nes abejoja jų tikslingumu. MŽT narys ichtiologas Tomas Virbickas siūlė, kiek įmanoma, trumpinti biurokratinį užtvankų šalinimo kelią. MŽT nario, Lietuvos karpininkų asociacijos prezidento, Tomo Būdo nuomone, ne visas užtvankas reikia griauti, būtina atsižvelgti ne tik į lašišinių žuvų migraciją, bet ir į tvenkiniuose gyvenančių žuvų situaciją ir gyventojų interesus. Baigiant diskusiją K. Gurjazkaitė akcentavo, jog Lietuva nėra išimtis. Visoje Europoje situacija labai panaši.
Aktualios problemos
MŽT narys, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas, keičiant Taisykles, pasiūlė salačių neršto metu drausti mėgėjų žvejybą nuo saulės laidos iki jos patekėjimo. Šis draudimas padėtų vykdyti kontrolę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. S. Mikėno pasiūlymui pritarta ir rekomenduojama nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d. nemeškerioti salačių nakties metu.
Svarstant pasiūlymus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir Limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus, MŽT pirmininkas Antanas Kontautas pristatė iš Aplinkos ministerijos, Lietuvos meškeriotojų sąjungos (LiMS), „Lašišos dienoraščio“ atstovų gautą pasiūlymą: panaikinti galimybę žvejybos varžybų metu varžybų dalyviams žvejoti be leidimų. Šiam pasiūlymui pritarta bendru MŽT narių sutarimu. Taip pat pritarta uždrausti įtrauktų į LR saugomų gyvūnų rūšių sąrašą plačiažnyplių vėžių gaudymą ištisus metus. Siauražnyplius vėžius, taip kaip ir anksčiau, draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d., o žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima gaudyti ištisus metus.
Siūlymas panaikinti upinių nėgių sąlygas sukėlė daug abejonių, tad nutarta dabar galiojančios nuostatos nekeisti. Jas draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių.
Atsižvelgiant į Merkio aukštupį pamėgusių meškeriotojų pageidavimus, pasiūlyta greta žvejo mėgėjo kortelių limito vienai dienai įvesti kortelių limitą savaitei.
Diskusija apie kabliukus
Vis dažniau mėgėjų žvejyboje taikomas principas pagavai-paleisk skatina meškeriotojus naudoti mažiau žuvis žalojančius masalus.
Svarstant „Lašišos dienoraščio“ pasiūlymą rekomenduoti uždrausti naudoti skęstančius masalus (sukomplektuotus kitaip nei su vienu vienšakiu kabliuku – visose upėse, kuriose taikoma limituota žvejyba, nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Nemune, o Neryje, Šventojoje, Dubysoje, Žeimenoje – nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.), prieštaravimus išsakė MŽT narys, LiMS valdybos pirmininkas Sauliaus Mikalauskas. Pasak jo, šis pasiūlymas nesuderintas su kitų meškeriotojų grupių interesais. Jį taikant būtų draudžiami šiuo metu plačiai naudojami šapaliniai vobleriukai ir trišakiais kabliukais sukomplektuotos blizgės. Šiais masalais prekiauja visos žūklės prekių parduotuvės, todėl ši nuostata kenktų verslui. „Lašišos dienoraščio“ prezidentas Kęstutis Klimavičius teigė, kad puikiai galima žuvauti vobleriukais su vienšakiu kabliuku ir taip kelti žvejų mėgėjų kultūrą. Iš esmės – pritarta masalų draudimui, kurie turi daugiau nei vieną vienšakį kabliuką. Rekomenduojama jį taikyti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. Nemuno upėje (nuo Jurbarko iki Neries santakos) ir Neryje (iki santakos su Žeimenos upe).
Nepritarta K. Klimavičiaus siūlymui rekomenduoti drausti trišakių kabliukų tvirtinimą prieš galvakablius žuvaujant guminukais. Nors tokiu masalu gali kabliauti brakonieriai, pasak T. Būdo, lydekos ir sterkai dažnai griebia masalą nuo galvos, todėl toks draudimas supriešintų lašišinių žuvų gaudytojus su kitais spiningautojais.
Polderiai, „rezervatas“ ir žuvelė
Nesutarimai tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų žinomi nuo senų laikų. V. Graičiūnas informavo, kad šį kartą nelygybe skundžiasi Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) teritorijoje esančiose polderiuose karšius gaudantys meškeriotojai. Pagal dabar egzistuojančias Taisykles, draudžiama gaudyti karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. NDRP teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, o verslininkams karšių žvejyboje apribojimų nėra. Rekomendacijai leisti polderiuose meškerioti karšius pritaria ir aplinkosaugininkai, nes dėl kontrolės jokių problemų nekiltų.
Dabar egzistuojančioms Taisyklėms priekaištų turi ir Vilniuje žuvaujantys plūdininkai. Jų netenkina leidimas nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. meškerioti plūdinėmis meškerėmis Neryje tik nuo Šilo g. tilto iki Valakupių tilto. Šiame ruože visi Vilniaus plūdininkai nesutelpa ir vadina jį „rezervatu“ arba „getu“. Atstovaudamas jų interesus S. Mikalauskas siūlė: rekomenduokime praplėsti „rezervato“ ribas ir atidaryti Neries upėje du naujus plūdininkams tinkamus ruožus. Siūlymui atidaryti du naujus ruožus nepritarta, bet pritarta pailginti ruožą Vilniaus mieste. Rekomenduojama leisti žvejoti plūdinėmis meškerėmis nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. nuo Žvėryno tilto iki Žaliojo tilto ir nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.
„Lašišos dienoraščio“ atstovai pasiūlė: rekomenduojame naudoti tik du skritulius ir peržiūrėti sugaunamų žuvų skaičių ir ribas. Siūloma sugauti: upėtakis, 1vnt., 30 – 40 cm (taip yra Latvijoje); kiršlys, 1vnt., 30 – 40 cm; lydeka, 50 – 80 cm; sterkas, 50 – 70 cm; lašiša-šlakis, 65 – 90 cm; ešerys, nuo 15 cm; salatis, 1vnt., nuo 55 cm. Nepritarta pasiūlymui gaudyti tik didesnius nei 15 cm ešerius, o apie kitas žuvis ir skritulius bus diskutuojama ateityje.
Vacio Paulausko nuotraukos
