Gražia tradicija tapo tai, jog kiekvieną birželį į Tytuvėnų regioninio parko direkcijos organizuojamą Jaunųjų gamtininkų vasaros stovyklą susirenka pulkelis vaikų iš Tytuvėnų, Mockaičių, Šiaulėnų ir Šaukoto mokyklų. Jie tris dienas gyvena ir miega gamtos prieglobstyje, mokosi jos paslapčių, keliauja į žygius bei ekskursijas. Taip pažindami savo kraštą bei juos supančią gamtą, vaikai tampa jiems artimesni.
Pirmoji stovyklos diena prasidėjo nuo atidarymo, kuriame dalyvavo Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas, Tytuvėnų miškų urėdijos atstovai – girininkas Jonas Klimas bei eigulys Giedrius Papartis, Radviliškio savivaldybės vyriausioji specialistė ekologė Valentina Grinienė. O popietė prabėgo su svečiais iš Radviliškio rajono bei Latvijos – prie Gauštvinio ežero, kur įsikūrė jaunieji gamtininkai, atkeliavo kitos ekologinės stovyklos dalyviai iš Radviliškio. Visi drauge žaidė bei mokėsi keturiuose skyriuose: kūrė žemės meną, žaidė žaidimą „Aktyvus protas“, dėliojo dėliones, mokėsi teisingai rūšiuoti šiukšles.
Svečiams išvykus, stovyklautojų laukė kelių valandų poilsis, o vakare visi patraukė į naktinį žygį, kurį vedė Tytuvėnų gimnazijos mokytojas, Jaunųjų šaulių vadas Robertas Mosėjus. Vaikai įvairiais takeliais ir papieviais apėjo Gauštvinio ežerą, pakeliui grožėjosi jonvabalių švieselėmis. Į stovyklavietę paslapčiomis, ūbaudami kaip pelėdos, parslinko apie vidurnaktį.
Antroji diena buvo skirta gamtos pažinimui: ekologė Deima Pranckūnienė supažindino vaikus su vandenyje randamais bestuburiais. Naudodami nedidelį graibštelį vaikai sėmė vandenį iš ežero ir pro mikroskopą tyrinėjo jo lašus. Pasiskirstę komandomis stengėsi surasti kuo daugiau įvairių bestuburių rūšių, pagal tai vertinti vandens būklę. Laimėjusiai komandai pasisekė atrasti ir atpažinti net 18 vandens bestuburių rūšių.
Po pietų atvykusi miškininkė Rasa Naprienė stovyklautojus mokė pažinti vaistinius augalus ir pritaikyti juos įvairių ligų gydymui. Įsisiautėjusi tą dieną audra suginė šlapius stovyklautojus į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą. Vakare visi susirinkę stebėjo filmą apie gamtą, žaidė įvairius žaidimus.
Trečioji diena prabėgo kelyje – suorganizuota išvyka į Salantų regioninį parką. Čia vaikai aplankė Dauginčių pažintinį taką, kur pasigrožėjo Minijos upe ir jos krantuose atsivėrusiomis atodangomis. Po to aplankė Šauklių riedulyną bei kadagyną, kuris dar vadinamas lietuviškąja tundra. Čia yra įveista laukinių ožių (muflonų) banda, kurios, deja, nepavyko įžiūrėti tankiame kadagyne.
Ekskursijos dalyviai įkopė į apžvalgos bokštą, nuo kurio matomas ir Imbarės piliakalnis – buvusi antra pagal dydį senosios kuršių genties gyvenvietė. Nukeliavo į Salantų regioninio parko lankytojų centrą, kur susipažino su svarbiausiomis parko vertybėmis. Paskutinė stotelė – daktaro Vaclovo Into sodyba Mosėdyje. Čia vaikai dalyvavo edukacinėje programoje – daug sužinojo apie žemės susiformavimą, įvairiausius akmenis, pasigrožėjo senu parku, įveistu paties daktaro Vaclovo Into rankomis.
Pakeliui į namus – stovyklos užbaigtuvės. Vaikai apdovanoti atminimo diplomais, o trys aktyviausieji – saldainiais. Saldus buvo ir stovyklos pabaigtuvių pyragas…
Iki kitų susitikimų!
Autorės archyvo nuotraukos
