Tarptautiniai tyrimai rodo, jog gamtos mokslai yra labiausiai mokinius dominantis ir geriausiai vertinamas mokymo dalykas. Gamtamokslinis ugdymas apima ir ekologinį, aplinkosauginį, sveikos gyvensenos ir kitus komponentus. Svarbiausia: kaip efektyviai integruoti į ugdymo procesą darnaus vystymosi idėjas. Aplinkosauga, kaip viena iš trijų ekonomikos ir socialinės plėtros lygiaverčių komponenčių, sudaro darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas yra gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų mažinimas, racionalus tvarkymas ir antrinis naudojimas.
Tad neatsitiktinai 2017-03-17 mūsų mokykloje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas XXI a. mokykloje“.
… Tądien mokykla buvo papuošta vaikų ir mokytojų padaryta užuolaida iš plastikinių butelių dugnelių. Konferencijoje buvo giliau pažvelgta į gamtamokslinį ugdymo turinį, kuris yra glaudžiai siejamas su naujomis technologijomis ir jų taikymu, ekologijos, sveikos gyvensenos, gamtosaugos, etikos problemas. Kartu susipažinta su tuo, ką šioje srityje yra nuveikę Lietuvos vaikai ir pedagogai.
Į konferenciją rinkosi Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Akmenės, Biržų, Kėdainių, Ukmergės rajonų, Alytaus, Kauno, Vilniaus ikimokyklinio, pradinio, progimnazijų, pagrindinių ir gimnazijų pedagogai. Tie specialistai, kurie lavina mokinių gebėjimus kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, sprendžia teorines bei praktines problemas, mato glaudų gamtos ir žmogaus ryšį bei supančio pasaulio vaizdą, skatina jaunąją kartą imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.
Konferencijos problematika rėmėsi dviem kryptim – gamtos mokslais (tyrinėjimas ir eksperimentas; aplinkosauginiai projektai, ekskursijos, šventės) ir socialiniais mokslais (integruotas mokymas; šiuolaikiniai tyrimo metodai).
Konferencijoje pedagogai pasidalino sistemingomis ir nuosekliomis gamtos mokslų žiniomis, praktika, nuolat taikomais veiklos įgūdžiais darbui pamokose, skatinančiais vaikų kritinio mąstymo veiklą, problemų sprendimo, tiriamosios veiklos, bendradarbiavimo kompetencijų ugdymą. Dalinosi metodine patirtimi kaip ugdyti palankų aplinkai gyvenimo būdą, kaip formuoti vertybines nuostatas mokykloje, teikiant ekologijos ir aplinkosaugos žinių, plėtojant šios srities mokinių gebėjimus ir įgūdžius. Kalbėta apie tai, kaip sekasi plėtoti mokytojų gamtamokslinę kompetenciją, taikant inovatyvius mokymo metodus bei priemones.
Konferencijos svečius ir dalyvius sveikino mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis, Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas, švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistė Zita Satkauskienė ir Skaistakalnio pagrindinės mokyklos dainavimo studija „Spalvotos natos“ (vadovė Jolanta Vaitkevičienė).
Pranešimus konferencijoje skaitė habilituota mokslų daktarė profesorė Vilija Targamadzė („Neatrastoji naujoji karta ir gamtamokslinis ugdymas“), Panevėžio savivaldybės tarybos narė, ekonomistė Gema Umbrasienė („Kam žmogui ekonomika?“), Tarptautinių gamtosauginių mokyklų programos Lietuvoje koordinatorius Renaldas Rimavičius („Tarptautinės gamtosauginių mokyklų programos įgyvendinimas Lietuvoje“), Skaistakalnio pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja metodininkė Jurgita Ablėnė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Meištienė („Gamtosauginis ugdymas Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje“), Skaistakalnio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Jolanta Vaitkevičienė („Tyrimas: kam pirmenybę per pasaulio pažinimo pamokas teikia 3-4 klasių mokiniai?“).
Šiuolaikinio mokytojo pagrindinis uždavinys – lavinti mokinių gebėjimus kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, spręsti teorines ir praktines problemas, parodyti glaudų gamtos ir žmogaus ryšį, supančio pasaulio vaizdą. Taip skatinsime jaunąją kartą imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.
Autorės archyvo nuotraukos
