Augustas UKTVERIS

Išvijo tėvelį iš miško!..

Kas tatai padarys: ar visuotinė Mamytė – žali valstiečiai, ar jų samdinė Elenutė – Aplinkos ministerija, ar vienatinis Viešpats – Mamona?.. Valstybinių miškų valdymas: pertvarka ar tik bolševikinė buldozerininkų veikla?

Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavime

Kiekvienas mūsų šalies striukas bukas pilietukas, kursai nueina į girią veltui susirasti kokį nesukirmijusį baravyką, puikiausiai žino, jog giria yra viliojanti ne vien mediena, medžiais. Kaip tokiu atveju neprisiminsiu: dar vos paskelbus apie atkurtąją nepriklausomybę Lietuvoje kalbinau miškininką ir mokslininką Algirdą Bruką. Jis tada patikino, jog žvelgiant į mišką, kaip į medienos tūrius, jie tesudarytų tik apie 13 proc. visos girios vertės. Be abejo, įvairiose vietose miško vertė taipogi skiriasi, tačiau…

… Galvojant apie tą skaičių 13 (gal nelaimes nešantį) ir vairavau šeštadienį, vasario 25-ąją, savo automobilį iš Vilniaus Raudondvario dvaro rūmų menų inkubatoriaus link (Kauno r.). Tame inkubatoriuje tądien rinkosi į neeilinį suvažiavimą Lietuvos miškininkų sąjungos nariai. Rinkosi tam, kad aptartų Aplinkos ministerijos (o ir kitokių generatorių) išridentą (kaip Trojos arklį!) viziją: valstybinius miškus Lietuvoje patikėti valdyti tik valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Visi, kurie nėra kurti banknotų (ne)šlamesiui, tuoj ir skaičiuos: kokie kiaušiniai buvo sudėti Raudondvario inkubatoriuje, kas iš jų išsiris? Juk konstatuojama: 2015 metais 42-iejų miško urėdijų valdomi Lietuvos miškai vertinami 2,5 mlrd. eurų. Jei tai tėra tik mediena, tada reikėtų prisiminti aną daugiklį 13!..

Liūdniausia, jog dažnai žmogus sumano prichvatizuoti gamtą, nors patsai tėra tik tos gamtos dalelytė… Gal ir todėl žmogus taip nemėgsta erkių, kurios – taipogi dalelytė…

Tačiau užteks postringauti apie dalis ir dalelytes.

… Bent atidžiau reikėtų įsiklausyti ką kalbėjo Lietuvos miškininkų sąjungos neeiliniame suvažiavime jos prezidentas, profesorius, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius Edmundas Bartkevičius.

Jis sakė, jog Lietuvos valstybiniai miškai, kuriuos ir valdo dabar 42 urėdijos (kartu su Generaline miškų urėdija – 4000 darbuotojų), apima apie 1 mln. ha girių (apie 50 proc. visų šalies miškų). Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, jog urėdijos yra save išlaikančios valstybės įmonės, kurios pajamas generuoja parduodant ir transportuojant medieną (apie 92 proc. visų pajamų).

„Tačiau pajamų neteikia sodmenų auginimas, miško sodinimas, augančio miško priežiūra (miško retinimas), socialinė, aplinkosauginė veiklos… Urėdijos moka visus esamus mokesčius, be to, papildomai moka 15 proc. (pernai urėdijos sumokėjo šio mokesčio apie 22 mln. eurų, o iš viso mokesčiai į šalies biudžetą – apie 68 mln. eurų, t.y. 43 proc. visų pajamų) į valstybės biudžetą nuo pajamų už parduotą medieną. Tas mokestis atsirado sunkmečiu, ekonominės krizės Lietuvoje ir pasaulyje metu, tačiau kol kas miškininkams anas sunkmetis lyg ir nėra pasibaigęs. Priminsiu, jog Europoje valstybinius miškus prižiūrinčioms įmonėms dar ir primokama iš biudžeto“, – kalbėjo Edmundas Bartkevičius, priminęs, jog šalies miškų našumas per 60 metų (nuo 1938-ųjų iki 2015-ųjų) padidėjo 400 mln. m3, o miško naudojimo intensyvumas yra tausojantis (o štai Švedijoje priartėta prie itin pavojingos labai intensyvaus miško naudojimo kategorijos!).

Pranešėjas akcentavo, jog apie 50 proc. valstybinės reikšmės miškų turi saugomos teritorijos statusą, jog urėdijos dalį lėšų privalo skirti rekreacinių objektų priežiūrai ir įrengimui.

„Urėdijos tvarko miškus, turinčius saugomų teritorijų statusą (rezervatai, draustiniai, Natura 2000 teritorijos ir t.t.), taipogi atskiras saugomas teritorijas įkuria savanoriškumo principu; 5 proc. urėdijos valdomų miškų turi būti rezervatinio režimo (kertinės miško buveinės). Rūpinamasi retųjų paukščių apsauga (2000-ais – 533 vietovės, 2014-ais – 1711 vietovių). Biologinei įvairovei paliekami medžiai – ne mažiau kaip 15 m3 vienam hektarui. Dar 2006 metais visi miškai sertifikuoti FSC“, – kalbėjo Edmundas Bartkevičius.

Jis išreiškė nerimą, jog valstybinių miškų valdymo reformos jau tradiciškai imamasi vos atsiradus naujiems Seimo nariams, naujai kadencijai.

Politinėje arenoje sudygus žaliems valstiečiams viskas vyksta tarsi pasitelkus buldozerį „Stalinec“:

„2017-01-10  9:00 val. aplinkos ministras susitinka su asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovais, o tuoj pat (17:35) viename tinklalapyje pasirodo straipsnis, užsipuolantis urėdijas: „Užteks žaisti! Šiems ponams laikas pasakyti gana“. Buvo duotas startas miškininkų bendruomenės juodinimui – kas be jokios nuodėmės, tačiau kaip tos nuodėmės buvo koncentruojamos!.. (Dėl to esame sunerimę ir įsižeidę.) O jau 2017-01-12  8:30 val. aplinkos ministras pristato reformos viziją Seimo frakcijoje“, – suvažiavime kalbėjo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius, ragindamas prisiminti, jog tik evoliucijos, o ne revoliucijos yra proto išraiška, nes reformos tikslai ir profesoriui suvis nesantys skaidriai aiškūs.

„Kalbama, jog miškų urėdijoms gresia bankrotas, tačiau 2016-ais visos (!) jos dirbo pelningai (tai tik liudytų, jog savarankiškos urėdijos geba dirbti efektyviai ir dabar, ir buvusios ekonominės krizės laikotarpiu.

Kalbama apie korupciją, o kur konkretūs faktai iš specialiųjų tarnybų, o ar pamirštama, jog yra elektroninė aukcionų sistema AMEPS (Apvaliosios medienos elektroninė pardavimų sistema)?.. Pripažįstu, jog miškininkai nėra kokie suvis nenuodėmingi, tačiau argi juodesni už kitose srityse (medicina!) dirbančius. Tikrai atrodome visai neblogai, jei vadovausimės faktais.

Mus kaltina, jog vis mažiau lėšų skiriama miško privalomiesiems darbams. Konstatuoju: 2007-ais – 53,5 mln. eurų, 2016-ais – 58,6 mln. eurų.

Mus kaltina, jog esame politizuoti (tuo, girdi, neįtinkame EBPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, kurios nare Lietuva siekia tapti), tačiau esu giliai įsitikinęs, jog rengiama reforma tikrai realiai politizuos visą sistemą.

Mus kaltina: atlyginimų netolygumai! Jie yra, tačiau ne tokie, kaip kai kas teigia (ir Aplinkos ministerija). Kita vertus, ar tikrai siekiama lygiavos už bet kokius pasiekiamus rezultatus? Aš dirbu universitete, žinau, jog atskiruose universitetuose atlyginimai panašių kategorijų darbuotojams yra skirtingi.

Mus kaltina: iš sovietmečio paveldėjome urėdijų sistemą. Primenu, jog kitais metais ruošiamės minėti urėdijų veiklos Lietuvoje 100-metį. Negi ir tokios galimybės nebeliks?..

Mus kaltina: miškų urėdas – netikęs pavadinimas. Priminsiu, jog tai yra senasis skolinys (pasak kalbos žinovų, buvo naudojamas LDK, kaimo kultūros dalis), toks pats kaip ir grybas! Jei grybus netgi valgome, tai…“, – kalbėjo Edmundas Bartkevičius, primindamas, jog miškininkai reformų nori, bet ne „buldozerinio“ principo, kai su miškininkais nesikalbama, juk urėdijų veiklos efektyvumas turėtų būti didinamas kuriant, o ne naikinant darbo vietas.

Pranešėjas priminė pavyzdį, jog Bavarijos (Vokietija) miškininkai iki 2020 metų įsipareigojo įkurti per 125 įvairaus lygio darbo vietas, o mes… Ne atsitiktinai vokiečiai miškininkai sako, jog miškininkystę sudaro pusė mokslo, o kita pusė – menas.

Edmundas Bartkevičius, nustebintas „buldozerinio“ principo, priminė: jog „dar 2015-05-04 aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-371 sudaryta darbo grupė parinko penkis ekonominius rodiklius; jog miškų urėdija pertvarkoma, jei dvejus metus iš eilės nėra pajėgi įgyvendinti bent du kriterijus; jog Generalinės miškų urėdijos kolegijos 2016-07-05 sprendimu sudaryta darbo grupė, kuri siūlo valstybinių miškų valdymą organizuoti orientuojantis į stambesnes ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas miškų urėdijas (25-30 tūkst. ha miškų plotas; 100 tūkst. ktm. metinė kirtimo apimtis)“.

Tam Lietuvos miškininkų sąjungoje buvo pritarta.

Edmundas Bartkevičius dėl tokios galimos „buldozerinės“ reformos šalies valstybinių miškų valdyme įžvelgė tokias (socialines, ekonomines, ekologines ar aplinkosaugines) grėsmes: mažės darbo vietų regionuose (regionų plėtrai prieštaraujanti reforma), kartu gilinant demografines problemas kaimiškosiose vietovėse; bus žlugdomas smulkusis verslas (ateis stambūs rangovai, tad neapibrėžta mažųjų lentpjovių padėtis); mažės įmokos į savivaldybių biudžetus; atsiranda grėsmė savanoriškai saugomų teritorijų priežiūros ir steigimo tęstinumui, o taipogi – grėsmė FSC sertifikato (be kurio mediena civilizuotoje rinkoje praranda dalį savo vertės) praradimui (Latvijos pavyzdys dėl koncentruotų kirtimų).

„Centralizuoti galime viską. Gal laikas įsteigti ir vieną įmonę „Lietuvos savivaldybės“, tada panaikintume daug etatų atskirose savivaldybių administracijose – būtų centrinis valdymas, centralizuota buhalterija, centralizuoti viešieji pirkimai…“, – baigdamas pranešimą sakė profesorius Edmundas Bartkevičius, kartu paakindamas, jog tokie dalykai tik ir veda „Lietuvos išsivaikščiojimo link – ar tik džiaugsimės, jog investicijos mus tik veja iš Lietuvos, kai dirba mūsų šalyje kiti, o ne Lietuvos žmonės“.

***

Lietuvos miškininkų sąjungos neeiliniame suvažiavime būta daug panorusių tarti žodį, pareikšti nuomonę.

Pirmasis kalbėjo Europos Parlamento narys, buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

„Kaip turi būti valdomi valstybiniai miškai? Tai geriausiai žino tie, kurie čia yra susirinkę, kurie yra šiame suvažiavime. Miškininkai. Tai yra vienareikšmiška. Tačiau niekada neturi būti sudaroma situacija, kai kovojama prieš urėdus, prieš korupciją ar pan. Kovokime už konkrečios priemonės, siekio įgyvendinimą. Nereikia griauti, kol tiksliai nežinai, jog padarysi geriau nei buvo. Jei bus viena įmonė, tai politinių partijų įtakos tikrai nesumažinsime, o bus priešingai… Taip atsitiks ir dėl korupcijos – ji tik didės esant vienai įmonei. Tai žinau iš savosios patirties.“

***

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika:

„Visos reformos visada sulaukia priešpriešų. Tad ir nežinomybė visada gąsdina. O pokyčiai reikalingi. Dėl to mes ir privalome diskutuoti, kalbėtis. Kai visa informacija bus ir mano vadovaujamame Aplinkos apsaugos komitete, tada bus galima kalbėtis aiškiau. Tikiuosi, jog urėdijų šimtmetį tikrai švęsime.“

***

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas:

„Manau, jog šiandien mes vieni kitiems pernelyg gilius apkasus kasame. Tokiais atvejais sakoma: po pirmojo žingsnio – tuštuma. Bendravimas, kalbėjimasis – visų mūsų siekis. Emocinis laukas, išėjimas iš komforto zonos – ne išeitis. Svarbu žinoti, kur mes sutariame, kur galime susitarti. Sutariame, jog miškai yra nacionalinė vertybė. Sutariame, jog miškas be miškininko – mažai ko vertas. Sutariame, jo reforma reikalinga.

Dėl vienos įmonės?

Įvairių variantų esama. Turiu pasakyti, jog Aplinkos ministerijos siūlymas – tai miškininkų ankstesnis siūlymas, jog turi būti 25 urėdijos (salėje – triukšmo, kaipo nepritarimo, banga).

Dėl politinių partijų įtakos. Mūsų siekis: to turi būti kiek įmanoma mažiau.

Dėl to, jog mes atstovaujame didžiuosius medienos perdirbėjus… Norėčiau paklausti: ar mes mokesčius mokančius privataus verslo atstovus norime eliminuoti?..“

***

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė:

„Mieli miškininkai, noriu vadinti jus tiesiog kolegomis. Gal ir todėl, jog esu kilusi iš miškingojo Druskininkų krašto. Kolegų noriu tiesiog klausti: koks yra pokyčių tikslas. Pokyčių, kurių iš tikro reikia esminio Lietuvos turto, miškų, valdyme. Juk miškas – ne vien mediena – visi tai puikiai žinome. Tad čia – ir visuomenės nuomonė yra svarbi. Manau, jog tai, ką Lietuvoje turime, yra valstybiniuose miškuose dirbančių specialistų nuopelnas. Tad ir būsiu valstybinių miškų specialistų pusėje, darysiu viską, kad šioje srityje Lietuvoje būtų tik geriau.“

***

Seimo narys, Socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Juozas Oleka:

„Sveiki, miško sesės ir broliai. Noriu, kad Lietuvoje būtų stiprios ir savarankiškos urėdijos, nebūtų vieno neaiškaus „Lieschozprom“. Važiuodamas į šį suvažiavimą kalbėjausi su bendražygiu nuo Sąjūdžio laikų, garbiu miškininku Vaidotu Antanaičiu, kuris suvažiavimui ir visiems miškininkams linki kuo geriausios kloties.

Apie valstybinių miškų valdymo reformą Seimo nariai kalba jau ne vieną kadenciją. Turiu pasakyti, jog anksčiau įstatyme įteisintos 42 urėdijos – ne pats geriausias sprendimas. Reikalingi pokyčiai, kurie turi būti darnūs, įsiklausant į miškininkų bendruomenę, regionų poreikius.

Šiandien esu čia, kad labiau įsiklausyčiau į miškininkų balsą, kuris turi būti lemiamas.“

***

Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas:

„Esu, be kita ko, ir orientavimosi sporto atstovas. Dalyvaudamas varžybose Danijoje pastebėjau, jog šioje šalyje miškai yra nykiausi, tiesiog plantacijomis vadinami. To Lietuvoje tikrai neturėtume siekti. Svarbu – išsaugoti biologinę įvairovę, miškų plotus ir kokybę.

Liberalai anksčiau pasisakė prieš 42 urėdijų įtvirtinimą įstatyme. Juk toks įstatymas nėra modernios įmonės principų reguliavimo mechanizmas. Dabar, kai kalbama apie vieną įmonę, matome daug pavojų. Esu klaipėdietis, žinau, jog pavojinga, kai stambios medienos įmonės tampa monopolistėmis. Ir vienai valstybinius miškus valdančiai galimai įmonei atsirasti esama problemų. Netgi nūnai neturime pakankamai duomenų, kad apie tai ir alternatyvas galėtume kalbėti.

Liberalai tikrai nepritars valstybinių miškų privatizavimui. Pats esu privataus miško savininkas, džiaugiuosi, kad galiu pasimokyti iš valstybiniuose miškuose dirbančių specialistų. Esate pavyzdys kaip reikia dirbti.

Kita vertus, aplinkos ministras ir urėdijos regionų problemos neišspręs. O darbuotojų turi būti tiek, kiek jų ir reikia.“

***

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis:

„Noriu vadovautis ne skaičiais, kurie jau buvo išsakyti, o keliais akcentais. Ir dar turiu pasakyti, jog viešojoje erdvėje svarbių problemų niekada nesprendžiau ir to nedarysiu. Reikia kalbėtis už stalo su tikrais profesionalais. Ir viską reikia įteisinti, įforminti.

Tikrai noriu, kad urėdams būtų kadencija, o ne darbas iki pensijos ar ilgiau. Per du metus pakeičiau 10 urėdų, bet… Štai šiandien važiavau su penkiais girininkais iš Alytaus. Iš jų du dirba per 30 metų. Kiek turime panašių specialistų (girininko pavaduotojų, eigulių ir t.t.), kurie taipogi dirba 20-30 metų. Ką daryti? Savo sistemoje šiandien turime 156 socialiai garantuotus žmones (taip vadinu), iš kurių 8 yra urėdai. Štai Šiaulių urėdas – 31 metai darbo stažas, tik ar jis blogiausiais mūsų sistemoje?..

Dėl atlyginimų… Mūsų eigulio atlyginimas tikrai nėra 380 eurų (tai 2012 metų duomenys, paimti iš Zarasų miškų urėdijos). Šiandien girininko atlyginimas – per 1050 eurų. Noriu ir išlyginti atlyginimų skirtumus, esančius atskirose urėdijose. Šiais metais sieksime, kad atlyginimas augtų 7-10 proc.

Dėl aukcionų. Generalinė urėdija gali viską šioje srityje ir centralizuoti. Ką tai duoda? Vis tiek visi pirkėjai pirks iš ten, kur arčiausiai.

Ir dar. Kai vyksta reformos, ar suvokiate, jog labai keblu dirbti sumaišties ir suirzimo sąlygomis. Kam tai yra naudinga?.. Juk reformos nė pirmajam žingsniui nesame pasiruošę. Nėra nei vieningos buhalterijos, nei… Nekalsiu ir savęs prie sienos, reikia darbų imtis – žingsnis po žingsnio. Kad ir dėl tų medelynų, kuriuos stambinti numatėme per ketverius metus. Sulaukėme priešpriešos. Latviai turi 9 medelynus, o mes – 37. Kur mes einame?..

Kur toji korupcija?.. Tarp valstybės įmonių mūsų nėra. Aplinkos sistemoje esame kažkur 4-5. Eiliškumo neįvardinsiu, tačiau ir nesakau, jog esame be bėdų ir šioje srityje. 2015-ais metais nubausta 217 mūsų sistemos darbuotojų. 2016-ais – 194 (vien 14 urėdų pelnė drausmines nuobaudas).

Kalbu apie tai, nes mane įpareigoja: 1 metų miškininko techniko, 10 metų girininko, 9 metų vyr. miškininko, 2 metų urėdo pavaduotojo, 15 metų urėdo, 4 metų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus, 2 metų generalinio urėdo darbo stažai ir biomedicinos daktaro mokslinis laipsnis.“

***

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas:

„Pasisakiau ir anksčiau už vieną įmonę. Tačiau ar šiandien esame tam pasiruošę, kad žengtume tikrai revoliucinį žingsnį? Manau, jog reikia apjungtų, sustambintų savarankiškų miškų urėdijų. Jei kam nepatinka Generalinė miškų urėdija, juk galima išsiversti ir be jos?..

Kodėl vienos įmonės scenarijus anksčiau buvo atmestas? Ne vien todėl, jog tai drastiškiausias kelias, o todėl, jog esame tam suvis nepasiruošę. Juk vienai įmonei funkcionuoti neturime esminių instrumentų (gal tai kai kam ir atrodo nereikšminga), jei jau planuojama dirbti kitaip nuo 2018 metų sausio 1 d. Buvo pristatytas visuomenei tik pats „žaliausias“, t.y. netobulas variantas. Esama daugiau klausimų nei atsakymų. Tad tenka konstatuoti, jog šiandien pasiruošimo nėra. Jokio. Vien viešosios akcijos tikrai nieko nepadeda. Priešingai – miškininkas tampa tarsi keiksmažodžiu. Ar tikrai nusipelnėme, kad miškininko vardas būtų diskredituojamas. Kategoriškai – ne.“

***

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas:

„Be Lietuvos valstybinių miškų veiklos nebūtų viso to, kas pasiektas mūsų šalyje maždaug per 10 metų biologinio kuro energetikos srityje. Dėl to šilumos kaina, tiekiama gyventojams, sumažėjo 25-40 proc. Vietoj maždaug 220 mln. eurų, kuriuos išleistume dujoms pirkti iš Rusijos, išleidžiame apie 70 mln. eurų (ir jie liks čia, Lietuvoje). Tam buvo panaudota apie 300 mln. eurų ES paramos.

O kaip buvo kitose srityse, kur taipogi naudotasi ES parama.

Vandentvarka. Gauta apie 3 mlrd. litų. Koks rezultatas? Nutiesti vamzdžiai, tačiau daug kur nesinaudojama… Vandens kaina didėja. O atsitikus avarijai Vilniaus centre, pasirodo, jog nėra nieko padaryta tokiam atvejui, viskas tada tuoj ir paleidžiama į Nerį. Ar tokio rezultato, panaudojant ES lėšas šioje srityje, reikėjo tikėtis?..

Panašiai – ir atliekų sektoriuje. Išleista 400 mln. litų. Gerai, kad atsirado depozito sistema. Atliekų miškuose sumažėjo. Tačiau kodėl auga kainos už atliekų tvarkymą? Nepasiruošta rūšiuoti, deginti…

Kodėl visa tai miniu? Vien todėl, jog noriu pasakyti: ir ministerijose daroma daug klaidų. Tad ko užsirūstiname, jei miškininkai kur suklumpa?..

Nepatinka apibendrinimai viešojoje erdvėje: korupcijos lizdai ir pan. Turiu pasakyti, jog korupcija nūnai smelkiasi iš įvairiausių sričių – ir valstybinėse įmonėse, ir tarnybose, ir Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, ir medicinoje, ir savivaldoje, ir politinėse partijose, ir… Staiga duriame į vieną tašką ir rėkiame: viskas blogai! Tai yra visiškai neatsakinga!

Skaitau viešojoje erdvėje, jog buhalterės miškų urėdijose jau vadintinos biurokratėmis. Nuo kada taip vadiname buhalteres?.. Biurokrato nuo buhalterės nebeskiria! Kita vertus, jei bus viena įmonė, ar jau apskaitos ir atskaitomybės nebeliks?..

Reformos visur reikalingos. Tačiau mokyklas uždaryti regionuose nenorima, o urėdijas, pelną teikiančias, reikia?.. Apie regionines problemas tuoj pamirštama.

Apie miškininkų patirtį Latvijoje. Apie tai dažnai pasikalbame su kolega latviu, kuris vadovauja Europos biomasės energetikos asociacijai. Kai Latvijoje smulkusis verslininkas turi įsigyti medieną iš stambaus – jokios teisybės, jokios paramos smulkiam ar vidutiniam verslui.

Suvokiu: valstybinių miškų valdymo reformos tikslas tikrai nėra aiškus.

Kita vertus, apie 10 proc. Lietuvos miškų štai jau ilgai rezervuota nuosavybės grąžinimui. Tuose miškuose nieko nevyksta, kas teiktų valstybei naudą. Kiek žemė galima kilnoti: pirmyn – atgal. Suradome ką stumdyti!

42 urėdijų įteisinimas įstatymu – kvailystė. Tačiau ar tai nebuvo reakcija į tai, jog pajudėjo buldozeris (kai imamasi veiklos be aiškios taktikos ir strategijos)! Ir šitas emocingas susibūrimas gal tik tai liudija.

Studentai, būsimieji miškininkai, gali taipogi sukilti, vieną kitą langą išdaužti, nes iš būsimųjų specialistų atimamas darbas… Siunčiama žinia: studente, teisės į karjerą neturi, galėsi tik girioje pastovėti prie malkų krūvos!

Valstybinių miškų sistema turi sugebėti apsivalyti. Šaukštas deguto medaus statinę tikrai gadina. Vadinamieji suklydimai medienos apskaitoje… Vyrai ir moterys, susitvarkykite! Nes valdote kelių milijardų vertės Lietuvos valstybės turtą, kurį taip pat kai kas užsigeidžia pavaldyti…“

***

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis:

„Kad išvengtume korupcijos, siūlau urėdus bausti kas ketvirtį (čigoniškai).

Nevyriausybinės organizacijos (kaip Lietuvos žaliųjų judėjimas, Judėjimas „Už gamtą“, Lietuvos gamtos fondas ir dar keletas) visiškai pritaria šio suvažiavimo pozicijai dėl aptariamos reformos. Jei reikės, imsimės ir konkrečių veiksmų. Žinoma, tai yra unikalu, nes pasaulyje panašios organizacijos miškininkų nepalaiko.

Gaila, jog diskusija su visuomene, miškininkais, mokslininkais nevyko kur kas anksčiau Aplinkos ministerijoje, o vyksta čia, neeiliniame Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavime.

Ir apie kitą sritį: kai nori atlikti gerą darbą, niekada neužsiimi šmeižtu. Gebelsas, norėdamas naikinti žydus, vadino juos žiurkėmis. Stalinas liaudies priešus vadino išgamomis. Dabar viešojoje erdvėje skaitau: urėdai cypia. Vadinasi tie urėdai – žiurkės. Tiek Hitleris, tiek Stalinas tokiems kritikuojamiems objektams nieko gero nelinkėjo.

Dėl kirtimų. Dabar madingi vadinamieji sklypiniai plynieji kirtimai, kai iškertama po kelis hektarus plynai vienoje vietoje. Kai įmonė bus viena (sako, bus Raseiniuose?), kam tokie niekai rūpės. Ar važiuos galinga kirtėjų divizija iš kokios Rygos į Raseinių miškus iškirsti pusę ha beržiukų?..

Beje, vykdant šią reformą pažeidžiama ir ES Pagrindinių teisių chartiją (administracijos pareiga – pagrįsti savo sprendimus ir t.t.).

Su Kęstučiu Navicku penkerius metus sėdėjome prie vieno stalo – buvo mūsų finansininkas. Skaidriai tvarkėmės… Kovojome ir už tai, kad veiktų Lietuvoje Orhuso konvencija. Kaip su ta konvencija dabartiniu atveju?..

Nepritariu Kęstučio Navicko šiandieniniams valdymo principams. Jei jis taiko aukščiausius skaidrumo reikalavimus sau, pagalvojau, jog jam reikia atsistatydinti. (Pritarimo šūksniai iš salės.) Bet to kol kas dar nesakau…

(…) Kol dar yra 42 urėdijos, dar galite išsakyti savo nuomonę, kai bus viena įmonė, jūsų, miškininkai, balso niekas neklausys, o mėtys visus, kaip šunis, į gatvę.“

***

Lietuvos miškininkų sąjungos garbės narys, emeritas profesorius Antanas Juodvalkis:

„Būna dviejų tipų reformos. Vienos – apgalvotos, neišvengiamos. Kitos – reformos dėl reformos, todėl ir neparengtos.

Apie reformas valstybinių miškų valdyme kalbama bent 15 metų. Pirmoji diskusija buvo vadovaujant ministrui Arūnui Kundrotui. Tada variantai tokie aptarti: dirbti toliau ir nieko nedaryti; eiti evoliuciniu keliu ir kurti 9 įmones; kurti vieną įmonę. Žinau miškų sistemą, nenorėčiau, kad jis būtų išardyta. Nenorėčiau būti aplinkos ministro vietoje, nes dirbti su supriešinta miškininkų bendruomene reikės dar ketverius metus.

Mane įžeidžia ir tokia Seimo nario konstatacija: privačiuose miškuose padarinės medienos išeiga siekia 90 proc., o valstybiniuose nesiekia 50 proc. Kolosalus nusišnekėjimas… Kodėl netikrinami faktai, prieš pateikiant visuomenei?..

Ko siekiama su reforma. Girdžiu tik deklaracijas. Prieš kelis metus, kur kas anksčiau, visi urėdai susirinkę nubalsavo, jog iš 42 turi likti 32 urėdijos (nors aš manau, jog turėtų likti 33). Tad reforma pripažįstama, tik reikia žinoti, kokiu keliu eisime.

Dabar žiūriu: panaikinus urėdijas, centriniame aparate bus 200 žmonių. Ką jie veiks – išgąsdino mane toks skaičius. Kita vertus, jei kas mano, jog į centrinę įmonę suvažiuos gerieji specialistai iš visos Lietuvos, labai klysta. Juk vietose visi įsikūrę, turi šeimas, būstus, namus… Ne studentai tie specialistai, ne vien po vienuže kepure gyvena.

Ir dar. Reformos metmenyse rašoma, jog mokesčiai bus mokami vietose. Deja, mokesčiai mokami pagal darbo vietą. Atsiradus vienai įmonei nebereikės kokių žmonių iš pamiškių, atvažiuos stambios korporacijos gal net iš užsienio, tad mokesčiai savivaldybėje tikrai neliks.

Buvome pas ministrą diskutuoti. Ir kas iš to… Į mūsų nuomonę tikrai nebuvo atsižvelgta. Dabar yra tokia situacija: miškininkų visuomenė – vienoje pusėje, Aplinkos ministerija – kitoje. Tokia situacija nieko gero nežada. Siūlau sustabdyti šio projekto svarstymą Seime, kol bendra darbo grupė ras bendrą kalbą. Užsispyrusiems, kaip ožiams, tikrai nereikia būti.“

***

Taros gamintojų asociacijos narys, lentpjūvės vadovas Saulius Stonys:

„Norėtųsi, kad aptariamos reformos žingsniai neišgąsdintų mažųjų įmonių, kuriose dirba apie 20 žmonių. Juk stambi įmonė tikrai paliks mus be darbo vietos. Žinau iš kolegų, turinčių mažas lentpjoves Latvijoje, jog jie bankrutuoja arba yra netoli bankroto vien dėl to, jog didieji grandai superka didelius kiekius medienos, o vadinamieji mažiukai galimybės nusipirkti už realią kainą ir nebeturi. Tada turi ant lentpjūvės kabinti spyna, paleisti į visas keturias puses savuosius darbuotojus. Visi jie, ne tik mano vadovaujamoje įmonėje, o ir visoje Lietuvoje, dabar sėdi ant vadinamosios parako statinės.

Čia susirinko miškininkai, laikas rinktis ir mums, kad pareikštume savo nuomonę.“

***

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė:

„Mes nesutinkame, kad šis aptariamas valstybinių miškų sektorius yra sustabarėjęs. Reformos šalininkai pabrėžia: šiandien miškų sistema dirba puikiai, urėdijos – pelningai. Tad koks tada yra reformos tikslas? Ar didesnio pelno vardan atleis tūkstančius darbuotojų? Ant manęs aplinkos ministras yra piktas, nes įvardijau, jog bus atleidžiama 3000 darbuotojų. Sausio mėnesį pateiktoje reformos prezentacijoje teigiama, jog 1000-ui ha turėtų likti vienas darbuotojas. Žinome, kiek Lietuvoje yra miškų, tad akivaizdu, jog vienoje įmonėje liks atitinkamai ir darbuotojų. Socialiai atsakinga valdžia turėtų išsaugoti savo darbuotojams savo vietas. Ypač – provincijoje, ypač, kai įmonė nėra dotuojama, išsilaiko. Kur yra skaičiai apie reformos kaštus, apie visuotinę naudą valstybei po reformos? Ar iš vienos įmonės tariamai gautas pelnas padengs nuo atleistų žmonių mokėtus valstybei mokesčius, ar užteks lėšų bedarbio pašalpai ir įvairioms kompensacijoms (šildymas, darželiai ir t.t.) mokėti?..

Atsakingai pareiškiu, jog valstybės įmonėje apskaita skiriasi nuo privačių įmonių. Esama juk dar ir miškininkystės veiklos specifikos. Be to, urėdijose buhalteriai atsakingi dar ir už dokumentų archyvavimą, ir atlieka ūkvedžio, sandėlininko, dispečerio, realizacijos vadybininko, viešųjų pirkimų specialisto pareigas.

Ar mūsų valstybėje svarbu tik grynasis pelnas, o žmogui dėmesys nebeskiriamas?.. Lietuvą paversime pensionatais tiems, kuriems niekas neužtikrinta (darbas, poilsis, laisvalaikis, viltys dėl ateities, karjera…)? Kuriame skurdą savo pačių, savo politikų rankomis?..

Kuo daugiau naikiname darbo vietų regionuose, tuo pajamų nelygybė bus didesnė. Viena įmonė tos problemos neišspręs, o tik pagilins.

Į tokias problemas dėmesį atkreipia ir organizacija EBPO, tačiau mes minime tik korupciją. Taip gal patogiau atiduodant miškų ūkį į vienas rankas. Kodėl reformos rengėjai primygtinai siūlo tik vienos įmonės variantą, neįsiklauso į mokslininkų, ekspertų, miškininkų nuomonę.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija jau seniai nuolat bendradarbiauja su Skandinavijos šalių specialistais. Jiems toks nesusikalbėjimas, koks yra dabar Lietuvoje, tiesiog nesuvokiamas.

Aplinkos ministras nuolat mini, jog veikla urėdijose susieta su korupcija, tačiau pats glaudžiai susietas su medienos perdirbimo įmone (UAB „Likmerė“). Su medienos apdirbimu susieti ministro aplinkoje dirbantys žmonės, rengę šios reformos viziją. Šie žmonės privalėjo nusišalinti nuo tokios reformos dokumentų sudarymo. Gal todėl galima reforma yra palanki medienos perdirbėjams, o ne pačiam miškų ūkiui ar valstybei. Tokia yra mūsų federacijos nuomonė.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai didelį nerimą kelia galimo reformos vykdymo padariniai: chaosas, socialiniai padariniai. Netrukus Briuselyje dalyvausiu Europos statybos ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovų pasitarime (esu minėtos europinės organizacijos Prezidiumo narė), tad ten bus iškeliama aptariamos galimos reformos Lietuvos valstybiniuose miškuose problema.

Ir dar. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija pasilieka galimybę kreiptis į organizaciją FSC, dėl socialinės partnerystė vykdant galimą reformą. Manome, jog būtų tikslinga sudaryti derybinę grupę reformos padariniams mažinti.

Atsakingai pareiškiu: Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija konstatuoja, jog tokia reforma prieštarauja ir šios Vyriausybės deklaruotiems tikslams (darbo vietų regionuose kūrimui, emigracijos mažinimui).

Tad neatmetame ir visuotinio streiko galimybės.

… Būti tikru miškininku – ne vien darbas, o ir pašaukimas. Čia panašu į mokytojo, gydytojo veiklas. Tikrai esate verti paprastos visuomenės pagarbos. Esate mažųjų Lietuvos miestelių, kaimų šviesuliai. Noriu linkėti stiprybės.“

***

Buvęs Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas dr. Albinas Tebėra:

„Sėdžiu ir galvoju, jog esame karo stovyje. Pamenu, jog Volteras yra sakęs, jog karas kyla tada, kai du protingi vyrai galėtų susitarti per penkias minutes.

Man atrodo, jog reforma prasideda tuomet, kai kažkas yra beviltiškoje būklėje. Ar tokioje situacijoje yra Lietuvos miškininkai? Nesakyčiau… Nors vienokios ar kitokios reformos juk visada yra mūsų gyvenimo dalis.

Reformos tikslai, manyčiau, yra aiškūs ir visiems priimtini – norime skaidrumo, efektyvumo. Siekiama 42 urėdijas paversti viena įmone, o grėsmės… Apie tai jau buvo kalbėta, geriau paminėsiu kaip Europoje panašios įmonės atsirado.

Vokietija. Čia nebūta kitokios išeities, nes pajamos iš miškininkystės tesudarė pusę išlaidų. Kai miškininkystę reikia finansuoti iš biudžeto, patogu turėti vieną įmonę. Ar Lietuvoje miškininkystė bus finansuojama biudžeto lėšomis? Tokių svajonių neturėkime… Tam Miškų įstatyme ir įrašyta kompleksinės veiklos samprata.

Skandinavija. Ten esama kitokių problemų. Kaimiškose vietovėse tiesiog neliko žmonių… Neliko ir tų, kurie dirbtų su vadinamaisiais benzininiais instrumentais.

Tad viską reikia įvardinti savais vardais, žinoti, kokioje šalyje gyvename.

Lietuvoje reikia ir įmonių vadovų atestavimo tvarkos. Bent kas penkeri metai. Jei urėdas dirba sėkmingai, jei atestuojamas, ar reikėtų rūpintis dėl amžiaus?..

Esama ir priemonių dėl pajamų urėdijose didinimo.“

***

Raseinių miškų urėdas Antanas Kilčauskas:

„Galiu tvirtai pasakyti, jog padidėjo miškingumas, medžių rūšinė sudėtis. Miške situacija gerėja. Nors mokesčių našta augo, tačiau niekam nelikome skolingi. Ne miško, ne miškų sąskaita. Tenkinami visi ekonominiai ir socialiniai reikalai. Keistai skamba, jog likusiems miškininkams žadama 1,5 karto kelti atlyginimą. Ar kiti (švietimo, medicinos, kultūros, kitų sferų darbuotojai) tylės. Vėl miškininkai bus linčiuojami, kad jau pernelyg daug uždirba… Vėl problema valstybėje…

Ne vienas garbus miškininkas yra pelnęs miesto ar rajono garbės piliečio vardus. Džiaugėmės, didžiavomės, jog pasirinkome miškininko profesiją, o pasirodo, jog esame vagys… Tokiais netikėliais miškininkai dar niekada nebuvo išvadinti. Kam to reikėjo, ar negalima kalbėtis ir sutarti, susitarti…

… Visada reikia turėti artimuosius ir tolimesnius tikslus. Mes siūlome antrąjį variantą, kai lieka motyvacija, konkurencija.

Keistoki man organizacijos EBPO reikalavimai: ne pragyvenimo lygis, ne emigracijos mastai, ne BVP vienam šalies piliečiui, o skaidrumas valstybiniame sektoriuje. Gal privačiame sektoriuje jau toks skaidrumas, jau toks skaidrumas… Registrų centras jau buvo reformuotas (kaip viena įmonė su filialais), tačiau nūnai įvardijamas kaipo korupcijos šerdis. Juk ir Lietuvos miškininkų tai laukia – tik laiko klausimas.

… Artėja valstybės atkūrimo šimtmetis. Visos urėdijos tam ruošiasi. Bus ir urėdijų 100-mečiai. Gal sulauksime garbingo jubiliejaus, kukliai švęsime, o po to, dūdų orkestrui grojant, vienus vešime į vieną įmonę, kitus rogutėse – į mišką?..“

***

Pakruojo miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius:

Valstybiniai miškai dirba nuostolingai, o privatūs – pelningai. Taip kalbėjo vienas valdančiosios frakcijos dabartinio Seimo narys. Pateikiau jam skaičius, kad išvadą pats pasidarytų.

Esame ne iš tų urėdijų, kurios flagmanais vadinamos. Tačiau mokesčius sėkmingai sumokame: 438 tūkst. eurų sumokame į biudžetą, 295 tūkst. eurų Sodrai, 331 tūkst. eurų PVM mokestis, beveik 100 tūkstančių – gyventojų pajamų mokesčių, 24 tūkstančiai eurų – pelno mokestis, dar 69 tūkstančiai eurų – grynojo pelno mokestis. Turime per 70 rangovų, kurie yra vietos gyventojai. Jiems sumokėjome 1,33 mln. eurų.

Tai – 2016 metų duomenys.

Ar viskas taip ir liks esant vienai įmonei?.. Pavasarį ir vasarą pakruojietės moterys (iš „Darbo biržos“) gauna už sunkų darbą iš viso apie 35 tūkst. eurų. Vidutinis urėdijos darbuotojo atlyginimas dabar yra 771 euras. Nedidelis, nes jau sakiau, jog nesame iš tų urėdijų, kurios vadintinos flagmanais.

Tačiau 2016 metais įmonės pelningumas buvo 5,27 proc.

… Prisiminkime, jog profesorius Vytautas Landsbergis, regis, pirmajame Lietuvos girininkų suvažiavime sakė, jog miškas – ne morkų lysvė...“

***

Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkas Petras Budvytis:

„Kalbėsiu apie tai, kas rūpi girininkams. Buvome susirinkę kartu su aplinkos ministru diskutuoti apie girininkijų ateitį. Išgirdome, jog girininkijose liks vienas specialistas, kuriam reikės prižiūrėti 1000 ha girių, jog girininkai nuo ūkinės veiklos miškuose bus nušalinti (nuo miško sodinimo iki medienos pardavimo). Liks tik aplinkosauginės funkcijos? Tada aišku, jog ir girininkijoje specialistų neitin reikia… Man, kaip girininkui, vaizdas yra aiškus: realių girininkijų neliks. Vadinasi, neliks ir šeimininko. Kai miškas ar žemės sklypas šeimininko neturi – kokie tada procesai prasideda? Kur tas kompleksinis požiūris, kai šeimininko nebelieka…

… Viešai platinama informacija apie urėdijų veiklą valstybiniuose miškuose. Remiamasi, pasirodo, vieno… Lenkijoje leidžiamo žurnalo teikiama netikslia informacija. Generalinė miškų urėdija tuoj paskelbė, jog elektroninėje erdvėje pateiktoji lenkų informacija neatitinka realybės. Bandant dar kartą perskaityti tai, kas netiksliai buvo rašoma tame žurnale, pasirodo, jog to numerio informacija iš tinklalapio dingo… Lyg ir tarptautinis skandalas… Tačiau buvo suklaidinta net Lietuvos Respublikos Prezidentė!

Esame sunerimę ir dėl Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo pareiškimo, jog prasidėjus reformai visi urėdijų darbuotojai (ir girininkai, ir eiguliai, ir…) gaus įspėjimo lapelius, informuojančius apie darbo santykių pabaigą. Kraupu! Tai tiesiog neteisinga ir nesąžininga! Ar įmonės reorganizavimas – pagrindas nutraukti vadinamuosius darbo santykius!?.

Darosi aišku, jog atranka vėliau bus grindžiama principu: savas-nesavas. Tai sudaro prielaidas didelės lesyklėlės (kaip dabar madinga kalbėti) atsiradimui. Mūsų įsitikinimu, planuojami neteisėti veiksmai, galimai prieštaraujantys Darbo kodeksui. Panašu, jog reformos schemoje, šalies girininkų manymu, tiesiog užprogramuotas ir šališkumas. Juk jau dabar skleidžiamoje Aplinkos ministerijos valdomoje informacijoje melas ir šmeižtas – akivaizdūs. Gal tai tik dėl įtakos Seimo nariams. Tačiau visa tai pakerta pasitikėjimą valdžia, menkina jos autoritetą.

… Pamenu, jog nesenoje diskusijoje aplinkos ministras miškininkams rėžė: jūsų nuomonė – nesvarbi, yra tokia politinė valia! Klausėme: ar tokia įmonė viena bus pelninga? Aplinkos ministras tada kelias sekundes pagalvojo, o po to tarė: „Abejoju, nežinau…“

Tad darykite išvadas, kas dar geba tai daryti.“

***

Šiaulių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys:

„Kai pirmąkart pasirodė Aplinkos ministerijos pranešimas apie būsimą reformą, būta aiškumo: atleisti visus urėdus. Toliau aiškėjo, jog reikia atleisti ir 165 buhalteres, kurios, esą, nieko neveikia, yra kliuvinys sistemai. Noriu informuoti, jog mūsų urėdijoje per praėjusius metus buhalterija atliko 43159 buhalterines operacijas (visose 42-ose urėdijose susidarytų per du milijonus tokių buhalterinių operacijų). Neišmanantiems buhalterio darbo turiu pasakyti, jog viena operacija tikrai nereiškia vieno klavišo prie kompiuterio paspaudimą. Buhalterinė operacija – ir ankstesnė analizė, kitokie skaičiavimai. Dabar skaitau, jog su visu darbu centralizuotoje įmonėje susitvarkys 12 buhalterių… Neįtikėtina…

Dėl miškininkų šmeižimo… (…) Gaila, jog tuo užsiėmė ir pats ministras, teigdamas, jog Lietuvoje kone nebeliko sąžiningai dirbančių miškininkų. Ir tai tapo viena iš reformos prielaidų.

Suvokiant, jog visi sąžiningieji bus reformos rengėjai, laikas mus visus atleisti?.. Kas tada Lietuvoje dirbs – pabėgėliai iš Afrikos?.. Nesugebu kitaip pasakyti, tad teigiu, jog dezinformacijos užsakovė yra Aplinkos ministerija. (…)

Beje, Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas nurodo, jog dėl tikrovės neatitinkančios informacijos sklaidos numatytos ir atitinkamos nuobaudos, bausmės. Žinoma, miškininkai visai nesiekia, jog Aplinkos ministerijos pareigūnai atsidurtu pareigūnams skirtame kalėjime, tačiau gal įvykiai taip rutuliosis, jog būsime priversti kolektyviniu ieškiniu kreiptis į teismą. Kol kas būtų gerai, jei aplinkos ministras dėl šmeižto prieš miškininkus bent atsiprašytų.“

***

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto ketvirtojo kurso studentas Martynas Papartis:

„Negaliu kalbėti visų studentų vardu, nes, mano nuomone, tai būtų neetiška. Neslėpsiu, mūsų fakultete tvyro įtampa – neaišku, ar mums liks miškuose ką veikti… Jei Lietuvos ateitis yra jaunimas, tad ir klausiu: ką jūs mums, kurie baigiame miškininkystės studijas, siūlote?.. Gal iš karto pasakykite: emigruokite, toliau nuo Lietuvos, konservų fabrikuose jūsų vieta!

Nuolat girdžiu: urėdai, girininkai ar net ir eiguliai – korumpuoti. Norėčiau juos apginti, nes tikrai žinau, jog taip nėra. Tokią nuomonę skleidžia tik vienas Aplinkos ministerijos remiamas portalas. O ką pagavote vagiant, darant nusikaltimus? Kokia informacija iš teismo salės? Nėra… Pripažįstu: galimi atskiri atvejai, nėra namų be dūmų, tačiau visų miškininkų kaltinimas…

Jei reikės, studentai taipogi prisijungs prie viešųjų protesto akcijų, nukreiptų prieš neaiškios valstybinių miškų valdymo reformos rengėjus.“

***

Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkas Stasys Gliaudys:

„Konfliktas čia toks: mes norime taisyti bažnyčiai stogą, o valdžia nori sugriauti pamatus. Nieko gero iš to… Girininku dirbu jau 24 metus, jau blogai…“

***

Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas:

„Jei ministras ieško skaidrumo – nieko blogo. Skaidrumas ir turi prasidėti nuo paties ministro. Mes esame nuolat tikrinami, nuolat kaltinami neskaidrumu – įpratome.“

***

Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimo rezoliucija

2017 m. vasario 25 d.

1.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, dirbančių aplinkos ministro sudarytoje darbo grupėje, vykdančioje valstybinių miškų valdymo reformą, duomenų patikrinimo: ar nėra viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo, susijusio su artimais asmenimis, taip pat privačiais ir viešaisiais interesais, susijusiais su medienos perdirbimo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje), taip pat įvertinti ar minėti asmenys, priimdami sprendimus dėl valstybinių miškų valdymo reformos, elgėsi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atliko tarnybines pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka bei priemonėmis vengė interesų konflikto, ir elgėsi taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

2.

Kreiptis į LR Seimo Antikorupcijos komisiją ir teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti ar Valstybinių miškų valdymo reformą vykdantis aplinkos ministras ir kiti reformą organizuojantys asmenys nėra susiję su Lietuvos ar užsienio medienos verslo įmonių interesų tenkinimu, neatstovauja jų interesams ir/ar jų veikloje, susijusioje su valstybinių miškų reforma, nėra galimų korupcijos apraiškų, ar kitų nusikalstamų veikų.

3.

Pasiūlyti LR Vyriausybei sustabdyti nekompetentingai ir neskaidriai vykdomą Valstybinių miškų valdymo reformą, sudaryti LR Vyriausybę atstovaujančią derybinę grupę kilusiems nesutarimams tarp LR Vyriausybės ir Lietuvos miškininkų sąjungos, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) ir visuomenės spręsti.

4.

Atkreipti LR Vyriausybės dėmesį į tai, kad LR Vyriausybei iki 2017-03-08 nepradėjus derybų su Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF ir visuomenės atstovais dėl kilusių nesutarimų, susijusių su nekvalifikuotai ir neskaidriai vykdoma Valstybinių miškų valdymo reforma, Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF, visuomenės atstovai apie galimai neskaidrią LR Vyriausybės veiklą reformuojant valstybinių miškų valdymą informuos atitinkamas Europos Sąjungos (ES) institucijas, tarptautines organizacijas, užsienio šalių ambasadas ir paskelbs įspėjamąjį visuotinį streiką, bei, gindami savo teises, imsis kitų aktyvių, įstatymais numatytų teisėtų veiksmų.

Augusto UKTVERIO nuotraukos