Zylutė

Konkursui "Gamtos pasaka - 2016"

Šaltą, žvarbų ir vėjuotą rytą pabudau nuo paukščių čiulbėjimo. Pagalvojau, jog jie džiaugiasi šiuo linksmu rytu, bet pažvelgusi pro langą pamačiau zylutes, šokuojančias baltu šaltu sniegu. Supratau, kad jos ieško sau lesalo. Žvilgtelėjusi dar kartą pastebėjau, jog po langu sniege guli sunkiai alsuojanti zylutė. Greit išbėgau laukan ir atsargiai paėmiau tą sustirusią zylę. Ji nesipriešino, tik pradėjo dar smarkiau alsuoti.

Laikydama ją delnuose šildžiau savo kūno šiluma, tačiau akimirkai dingo jos lėtas alsavimas. Išsigandau ir pradėjau verkti – buvo gaila vargšės zylutės. Tačiau įvyko stebuklas – mano delnuose ji pradėjo šokčioti. Džiaugdamasi, kad zylutė gyva, paleidau į dangų, jog skristų pas savo draugus.

Dėl to įvykio kitą rytą nusprendžiau su tėčiu pastatyti lesyklėlę ir sumeistruoti inkilėlį, kad silpnesniems paukšteliams būtų geriau.

Vos tik pripyliau grūdų, į mano gamintą lesyklėlę atskrido pulkelis paukštelių, kurie pradėjo lesti grūdelius.