Viktorija ČELKYTĖ
Raudonės pagrindinės mokyklos JMB būrelio narė
Žvėrių pėdsakais…
Į girią susiruošėme kartu su miškininkais
Šiais metais vasario pirmomis dienomis visuose Lietuvos miškuose vaikščiojo miškininkai, medžiotojai, skaičiuojantys vilkų ir lūšių pėdsakus. Tuo siekta tiksliau įvertinti vilkų ir lūšių populiaciją Lietuvoje.
Todėl mes, Raudonės pagrindinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai, labai džiaugėmės, jog mūsų būrelio globėjas Panemunės girininkijos girininkas Artūras Pocius mūsų nepamiršo, pakvietė kartu ieškoti žvėrių pėdų Raudonės miškuose.
Visai priešpiet visi susirinkome mokyklos kieme, pasitikome girininką Artūrą Pocių, eigulį Saulių Belevičių. Pasileidome paskui juos į mišką. Nuėjome į Šaulių aikštę, ten pasistiprinome sausainiais, o girininkas ir eigulys mus supažindino su vilkų bei lūšių pėdų skaičiavimu, metodika. Kartu kiek papasakojo apie šiuos gyvūnus, kodėl reikia juos skaičiuoti. Tuo pačiu įteikė knygą, kurioje yra visų gyvūnų pėdsakai. Radę pėdsaką sniege galėjome žvilgtelėti į knygą ir tiksliai nustatyti kokio žvėries yra vienas ar kitas pėdsakas.
… Viską išsiaiškinę ėjome gilyn į mišką. Eidami užtikome stirnų, kiaunių pėdų, šiek tiek mažiau pripėduota lapių. Prie eglių pamatėme buvusius voverytės pietus, kankorėžio likučius. Žvalgydamiesi toliau pamatėme dideles šerno pėdas, matyt vienišo, nes aplink daugiau šernų pėdų nepastebėjome.
Deja, neradome, nei vilko, nei lūšies pėdų. Tačiau susipažinome su kitų gyvūnų pėdsakais, sužinojome kokie gyvūnai gyvena mūsų miškuose, gerokai praplėtėme savo akiratį.
Už tai dėkojame Panemunės girininkui Artūrui Pociui ir tikimės, jog tai – ne paskutinis mūsų bendras užsiėmimas miške.
Loretos Pocienės nuotrauka