Zuikiukas kvailiukas

Konkursui "Gamtos pasaka - 2015"

Kartą toli miške gyveno zuikių šeimynėlė. Tėvai – ponia Zuikienė ir ponas Zuikis turėjo 5 vaikus: dvi dukreles ir tris sūnus. Zuikių tėvams trečiadieniai buvo labai sunkūs – jie labai daug turėjo darbo.

Jau buvo paskutinė vasaros diena, visi ruošėsi, puošėsi. Visi vaikai buvo laimingi. Tik jauniausias zuikiukas, vardu Kvailiukas, atrodė nelaimingas, kad eis į mokyklą.

Vieną dieną mama Zuikienė lydėjo vaikus į mokyklą (mama tądien buvo išsiblaškiusi, nes ji neišsimiegojo), todėl nepastebėjo, kad nėra mažojo zuikiuko Kvailiuko.

Kol zuikiukai buvo mokykloje, Zuikienė tvarkė namus, o užėjusi į Kvailiuko kambarį pamatė, kad šis miega. Mama jį pažadino, nuvedė į mokyklą. Laimei, jie suspėjo, nes iki skambučio dar buvo likusios 3 minutės.

Grįžę vaikai ėmė rodyti savo pažymius, o Kvailiukas paėjo į šalį, kai mama pasakė:

„Kvailiuk, eikš, parodyk savo pažymius. Ar vėl visus metus dvejetuose plaukiosi?“

Kvailiukas drąsiai priėjo prie mamos ir parodė savo pažymių knygelę. Mama net išsižiojo:

„Nejaugi, nejaugi tu gavai dešimtuką“, – apsidžiaugė ji.

Iš darbo grįžo tėtis Zuikis. Visi sėdo prie stalo vakarieniauti, mama tuoj paskelbė, kad Kvailiukas gavo dešimtuką. Visa šeima šaukė:

„Šaunuolis. Šaunuolis.“

Kitą dieną Kvailiuko klasės auklėtoja Pelėda Zuikienei sako:

„Jūsų sūnus vakar nebuvo mokykloje.“

„Negali būti? Buvo. Juk parnešė dešimtuką. Aš jį pati vedžiau į mokyklą.“

„Deja, Kvailiuko pamokose nebuvo, o pažymį jis parašė pats.“

„Aš su juo pakalbėsiu. Mes su Zuikiu nuspręsime, ką daryti su juo.“

Kai pamokos pasibaigė, mama su zuikiukais grįžo namo ir nusprendė palaukti, kol grįš iš darbo tėtis. O kai grįžo, Kvailiuką abu pasikvietė pasikalbėti.

„Kvailiuk, kodėl tu melavai, kad gavai dešimtuką?“ – pyko tėtis ir mama.

„Aš norėjau, kad pažymių knygelėje būtų ne vieni dvejetukai“, – sakė zuikiukas.

„Bet juk dvejetą galima tik blogu mokslu pelnyti. Nuo šios dienos, jei tik atneši dvejetuką, nebegausi saldainių.“

Po vakarienės mama dalijo vaikams saldainius į krūveles. Visi zuikučiai pasiėmė savo saldainius. O Kvailiukui vietoj saldainių – knygų krūvelė padėta. Jis ir paklausė:

„Kur mano saldainiai?“

Mama pirštu parodė į knygas. Kvailiukas nusiminęs pasiėmė jas ir nuėjo skaityti.

Per pamokas mokytoja Pelėda paskelbė, kad tuos, kurie gerai mokosi, veš į Miško Pramogų Centrą. Visi mokiniai džiaugėsi, tik Kvailiuko veide nešvytėjo šypsena.

Ėjo Kvailiukas vienas namo ir sutiko stebuklingą kalbantį medį.

Kvailiukas pasisveikino ir klausia:

„Kas jūs toks?“

„Aš esu stebuklingas medis. Galiu matyti visų ateitį.“

„Oho. Ir mano ateitį matai?“

„Taip. Tavo ateitis bus bloga. Tu gyvensi skurdžiai. Jei nesimokysi – neturėsi darbo, nes nieko dirbti nemokėsi. O jei nedirbsi – tai ir valgyti neturėsi. Ir draugų nebus.“

Kvailiukas užpyko:

„Nekalbėk nesąmonių. Gyvensiu aš laimingai ir turėsiu didelius namus.“

… Praėjo daug metų. Kvailiukas kad ir kaip ieškodavo darbo, bet niekas jo nepriimdavo dirbti, nes nemokytas buvo – todėl ne tik namų, bet ir duonos nebuvo iš ko nusipirkti.

Ir nusprendė Kvailiukas pradėti mokytis, ir nuėjo į mokyklą.  Labai gailėjosi Kvailiukas, kad pats nesimokė ir tėvelių neklausė.