Vacys PAULAUSKAS

Žmonės, kuriuos meni

Keli žodžiai apie tuos, kurie žvejybai ir sportinei žūklei gyvenimą paskyrė

Ričardas Adamonis (1932-2014), šiemet lapkričio 20 d. 87 gimtadienį pasitiksiantis Vytautas Brėdikis ir Juozas Savickas (1919-2015) 2005 m. Puvočiuose vykusiose muselininkų „Merkio“ klubo taurės varžybose.

Gražu, kai prisimenami ir pagerbiami pripažinimą pelnę amžinybėn išėjusieji. Žymiausioms asmenybėms statomi paminklai, kuriami memorialiniai muziejai, kitų gyvenimas įamžinamas atminimo lentomis. Mokslininkams, literatams pagerbti steigiamos jų vardo premijos, menininkai prisimenami parodų, koncertų metu. Lietuvos gamtai nusipelniusieji pagerbti įsteigtomis jų vardo premijomis. Taip įamžintas Česlovo Kudabos, Viktoro Bergo, Juozo Virbicko atminimas.

Tarp mėgėjų žvejybai ir sportinei žūklei ženklius darbus atlikusių irgi yra prisiminimo vertų asmenybių.

Pagerbti ir žinomi

Įamžinant žymaus zoologo, hidroekologo, ichtiologo profesoriaus Juozo Virbicko (1939-2006) atminimą 2013 m. įsteigta jo vardo premija. 2019 m. spalio 8 d. šio mokslininko 80-metį verta paminėti ir meškeriotojams, nes, ko gero, sunkiai rasime žuvimis besidomintį, kuris nebūtų informacijos ieškojęs J. Virbicko knygoje „Lietuvos žuvys“.

2016 m. sukako 175 metai Mykolui Kazimierui Girdvainiui (1841-1924). Šio žuvivaisos pradininko Lietuvoje, garsaus Europoje ichtiologo atminimas įamžintas Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Trakų Vokės poskyryje. Čia pastatytas paminklinis akmuo. Tarp kitko, dalis meškeriojimo srities žinovų mano, jog M. K. Girdvainis galėjo būti meškeriojimo dirbtinėmis muselėmis Lietuvoje pradininkas ir propaguoti museliavimą kartu su kitais pramoginės žūklės būdais. Pažymint M. K. Girdvainio 175 gimimo metines kartu paminėtas iškilaus Lietuvos žuvininko Povilo Kindurio (1956- 2008) 60-ies metų gimimo jubiliejus („Žaliasis pasaulis“ 2016 m. Nr. 31).

Pirmasis sumanęs prisiminti amžinybėn išėjusius savo bendražygius tikriausiai buvo Vilniaus muselininkų būrelis.

1991 m. dienos šviesą išvydo įdomus leidinys „Meškeriotojo užrašai“. Jo leidėjas žurnalistas Viktoras Armalis, o bendraminčiai – tuometis Vilniaus muselininkų būrelio pirmininkas matematikas Pranas Gudynas ir upėtakių žūklės specialistas filosofas Virgis Valentinavičius. Šis 297 psl. leidinys buvo pirmasis bandymas užpildyti informacijos stoką apie mėgėjų žvejybą ir sportinę žūklę. Informacijoje „Lietuvos žvejų klubų pirmeivis“ rašoma:

„Jau daugelį metų garbės reikalu kiekvienas būrelio narys laiko dalyvavimą žūklės varžybose, kurios rengiamos pirmųjų muselininkų A. Kasulaičio ir V. Suchockio-Audronašos atminimui, varžybomis atidaromas ir uždaromas žūklės sezonas, na, o respublikinėse pirmenybėse Vilniaus meškeriotojams pavyksta skinti auksinius laurus.“

Toliau informuojama, jog užmegzti pirmieji tarptautiniai ryšiai su bendrauti pasirengusiais kaimyninės Lenkijos meškeriotojais, o Vilniaus muselininkų būrelis tapo Lietuvos meškeriotojų klubu „Merkys“.

Šis pirmasis Lietuvoje klubas gyvuoja ir šiandien ir yra gerai žinomas. „Merkys“ padeda saugoti Merkio ichtiologinį draustinį ir jo aplinką, organizuoja aplinkosauginį švietimą tarp paupio gyventojų. Sezono atidarymo ir uždarymo, Muselinės meškerės čempionatų, „Didžiausio upėtakio“, „Merkio taurės“ ir kitų varžybų organizavimas išliko svarbia klubo veiklos sritimi.

2017 m. sezono uždarymo varžybos numatytos spalio 21 d. Tai būtų puiki proga paminėti rugsėjo 6 d. sukaksiančias 100-ąsias Alfonso Kasulaičio (1917-1984) gimimo metines.

2019 m. „Merkio“ klubas turės progos paminėti Vlado Suchockio-Audronašos (1904-1971) 115 gimimo metines.

Prisiminimo ir pagarbos verti

2019 metais žvejams sportininkams ir mėgėjams derėtų prisiminti žūklės pradininko Lietuvoje ir 1939 m. išleistos knygos „Meškeriojimo sportas“ autoriaus Vytauto Goštauto (1899-1954) („Žaliasis pasaulis“ 2012 m. Nr. 29 – 30) 120-ąsias gimimo ir jo knygos 80-ąsias metines. Tais pat 2019 m. sukaks sportinės žūklės pradininko Lietuvoje, Garbės žvejo dr. Juozo Savicko (1919-2015) gimimo šimtmetis. Šis taurus žmogus visą savo gyvenimą aktyviai triūsė žūklės sporto ir mėgėjų žvejybos labui, daug rašė, rūpinosi kalbos ir žvejų elgesio gamtoje kultūra („Žaliasis pasaulis“ 2015 m. Nr. 38; 2016 m. Nr. 35). Organizuojant sportinės žūklės ir mėgėjų žvejybos varžybas verta pagerbti arba geru žodžiu paminėti ir kitus aktyviai dalyvavusius puoselėjant meškeriojimą Lietuvoje žmones, kurių jau nebėra.

Tarp jų – visiems meškeriotojams gerai žinomas žurnalistas, Lietuvos sportinės žūklės federacijos (LSŽF) viceprezidentas ir leidinių apie žūklę autorius Ričardas Adamonis (1932- 2014) („Žaliasis pasaulis“ 2014 m. Nr. 2). Jis buvo Tarptautinės žuvų gaudytojų asociacijos – IGFA (The International Game Fish Association) komiteto narys. Ši organizacija registruoja žuvų pasaulio rekordus, o R. Adamonis skyrė didžiulį dėmesį Lietuvos rekordams, todėl bet kurias žūklės varžybas galėtų papuošti taurė ar specialus šio žymaus meškeriotojo vardo prizas. Taip pat nedera užmiršti buvusio ilgamečio LSŽF generalinio sekretoriaus Albino Rapkevičiaus (1942-2009) indėlio („Žaliasis pasaulis“ 2009 m. Nr. 40) ir rasti būdų žūklės varžybų metu jį prisiminti ir pagerbti.

Nebėra tarp mūsų ir kito sportinės žūklės Lietuvoje pradininko, gamtosaugininko, buvusio LSŽF pirmininko, knygos „Turistui meškeriotojui“ autoriaus Algirdo Šaulio. Apie savo bendražygį J. Savickas rašė: „Gražų šviesų rugpjūtį atsisveikinom su Algirdu Šauliu. Didis keliautojas ir žvejys, sulaukęs 71 metų amžiaus, išėjo paskutinėn savo kelionėn“ („Medžiotojas ir meškeriotojas“ 1994 m. Nr. 5). Pasak J. Savicko, A. Šaulys buvo pasiekęs tokios tvarkos meškeriojimo varžybose, kad buvo neįskaitomos iki verslinio dydžio neužaugusios, t. y. nors vieną kartą neišneršusios žuvys. A. Šaulys buvo baigęs žurnalistiką, bet pasukęs į aplinkosaugą dirbo Gamtos apsaugos komitete, kol liga nepaguldė.

Tarp vilniečių meškeriotojų, ir ne tik, atmintyje išliko žurnalisto, knygų bendraautoriaus, ilgamečio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus žvejų skyriaus pirmininko, muselininko Romualdo Knyvos atminimas. Gaila, po jo mirties šio skyriaus neliko, baigėsi Vilniaus žvejams mėgėjams organizuojamos varžybos ir kiti renginiai.

Kol meškeriojimo varžyboms buvo tinkamas Elektrėnų saugyklos šiltasis kanalas, jame vykdavo daug meškeriojimo varžybų ir visada jų organizatoriams talkindavo LMŽD Elektrėnų žvejų būrelio vadovas Leonas Jackaitis. Ypač šiltai visada buvo sutinkami į žūklės varžybas atvykstantys vaikai. Ypatingo L. Jackaičio dėmesio sulaukdavo į Elektrėnus sugužėję nuo saugyklos ledo jėgas išbandyti poledinės žūklės veteranai. Leono dėka pirtis buvo tapusi tradiciniu renginiu. Jam visada talkindavo, varžybose teisėjaudavo jo dukra Lina. Nors šio tauraus žmogaus jau nebėra, daugelis, ypač vyresnės kartos meškeriotojų, jį gerai prisimename ir minime geru žodžiu. Leono Jackaičio nuopelnai aktualūs ne tik Lietuvos žūklės sportui, bet ir žvejų klubui asociacijai „Elektrėnų Tritonas“. Šis klubas šią vasarą jau ketvirtus metus iš eilės kvietė jaunuosius žvejus mėgėjus ir jų draugus bei tėvelius į jau tradicija tapusias žūklės varžybas vaikams plūdine meškere.

Beje, tarp šio klubo valdybos narių yra daugkartinė moterų meškeriojimo varžybų nugalėtoja Lina Jackaitytė. Gražu, kai dukra toliau tęsia tėvuko darbus.

Kęstučio Zanevičiaus nuotrauka