Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Žmona barasi – piešk hieroglifus!

Kodėl Kinijoje daugėja ilgaamžių

Žydėjimai... Konkursui "Gamtos fotografija - 2016" Dainiaus Ručinsko (Vilnius) nuotrauka

Čia nėra įprasta, kad žmogus, išėjęs į pensiją, sėdėtų namie ir žiūrėtų televizorių. Kinų senukai sportuoja, keliauja ir vaikšto į pasimatymus. Rezultatas – Kinija išėjo į antrą vietą pasaulyje pagal šimtamečių skaičių!

Septyniasdešimtmetis pensininkas Čžu Gou kiekvieną vakarą eina į lauką… šokti. Visuose Kinijos miestuose įrengtos specialios vietos šokiams – ir užklupus tamsai į jas renkasi ištisi pagyvenusiųjų žmonių būriai. Suprantama, jie šoka kaip sugeba – kartais nerangiai, kartais profesionaliai.

„Šokame, kad kraujas neužsistovėtų kojose, – sako Čžu Gou. – Pagyvenusiam žmogui privalu judėti… Kaip sakydavo mano močiutė: jeigu atsigulsi, jau nebeatsikelsi…“

Kinijoje garbiam amžiui teikiamas ypatingas dėmesys – visur parkuose esama sporto aikštelių pensininkams: ten galima matyti, kaip šimtai senelių ir močiučių, susirinkusių draugėn, daro prisitraukimo pratimus ant turniketų, kilnoja hantelius, užsiiminėja ušu gimnastika ir ciguno kvėpavimo pratimais.

Vidutinė gyvenimo trukmė Kinijoje siekia 75-erius metus, o 2030 metais (kaip prognozuoja Kinijos sveikatos apsaugos ministerija) pasieks 80. Šalis išėjo į antrąją vietą pasaulyje pagal ilgaamžių skaičių (tų, kurie peržengė šimto metų skaičių ) – 50 tūkstančių žmonių. Kinijos senukai su malonumu geria alų, valgo rieboką mėsą ir, apskritai, daro daugybę dalykų, kuriuos draudžia daktarai… Tai kurgi slypi jų ilgaamžiškumo paslaptis?

„Važinėja, myli ir dirba“

„Pirmiausia mūsų pensininkai labai aktyvūs, – įsitikinęs medicinos profesorius Hei Lun iš Guančžou. – Kinijoje nėra to, kad žmogus, išėjęs į pensiją, mėnesių mėnesiais sėdi namie ir žiūri televizorių, skųsdamasis sveikata. Daugybė senukų išsiruošia į keliones, apvažiuoja visą šalį autobusais, kuprinę ant pečių – ir į kalnus, ir prie vandenyno. Tie, kurie vieniši, stengiasi pradėti naują asmeninį gyvenimą, pažindindamiesi internete: pastaraisiais metais skaičius pensininkų, mininčių Šv. Valentino dieną, padidėjo 50-čia procentų! Visur restoranuose galima išvysti pagyvenusių porų, kurios glėbesčiuojasi taip pat karštai, kaip ir jaunimas…“

Dauguma valstiečių, išėjusių į pensiją (kartais, sulaukus 70-ies), tebedirba laukuose ir daržuose, sakydami: „Negalima sustabdyti bėgančio tigro, kitaip jis numirs!“ Pensijos Kinijoje nedidelės, kaimuose žmonės dažniausiai gauna po 120 juanių (maždaug 30 JAV dolerių). Bet Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 49-asis straipsnis įpareigoja vaikus rūpintis senais gimdytojais, kitaip vaikai… bus teisiami! Remiantis apklausos rezultatais, 90 procentų Kinijos senukų įsitikinę: po išėjimo į pensiją jiems gyventi tapo žymiai geriau, negu jaunystėje.

Ypatingą dėmesį senukai skiria mitybai. Kinijoje gyvuoja pats tikriausias maisto kultas. Ir nors vietinės virtuvės patiekalus kinai užsigeria alumi, o pagrindinė mėsa šalyje – kiauliena, šalyje labai mažas procentas sergančiųjų kepenų ir širdies ligomis. Kodėl? Kinai maistą dažniausiai gamina ant garų, išsaugodami jo sultingumą ir naudingąsias savybes, o taip pat valgo daug šviežių daržovių: kiauliena visada patiekiama su kalnu pripjaustytų salotų. Kasdieniniame racione vyrauja ryžiai, kukurūzai, pupos, būtinai – vaisiai. Dar viena ne mažiau svarbi detalė: mėsą ir žuvį Kinijoje stengiamasi valgyti šviežią, šaldyti produktai valgomi retai. Pavyzdžiui, krevetės ir žuvis turguose parduodamos tik gyvos, kitaip jūros produktai laikomi mirusiais.

Maistas negaminamas kelioms dienoms, čia nesama tradicijos „pašildyti vakarykštę sriubą“. Taip pat Kinijoje nepriimta valgyti iki soties, nuo stalo pakylama, jaučiant lengvą alkio jausmą. Gal todėl Kinijoje pensininkai, turintys viršsvorį, – retenybė. Beveik visi kinų senukai – pasitempę, aktyvūs ir žvalūs…

„Stenkis gyventi be chirurgo“

„Kaip bebūtų keista, savo vaidmenį kinų ilgaamžiškume vaidina ir tai, kad mūsų medicina mokama, – pasakoja Sian Ho, Guančžou liaudies medicinos centro gydytojas. – Deja, pinigų kainuoja net „Greitosios“ iškvietimas, o penkių minučių trukmės apsilankymas pas gydytoją atsieina šimtą juanių. Kai ligonis ateina į ligoninę, iš jo pareikalaujama piniginio „depozito“. Į retas nemokamas klinikas, skirtas neturtingiems klientams, užsirašoma mėnesiui į priekį ir nakvojama miegmaišiuose prie pastato, nes norima greičiau patekti pas gydytoją. Todėl žmonės nuo seno yra įpratę gydytis liaudiškomis priemonėmis. Kai kinas suserga, jis nusiperka rinkinį, susidedantį iš vaistažolių, šaknelių ir vytintų varlių, verda eleksyrą ir geria: persišaldymas Kinijoje negydomas cheminiais preparatais. Bet jeigu prireikia operacijos, jau sudėtingiau – visi giminaičiai sumeta pinigus. Apskritai Kinijoje gyvuoja posakis: „Gyvenk taip, kad vėliau neprireiktų chirurgo“…

Nuo 1991 metų pagal medikų rekomendacijas Kinijoje diegiamas „auksinio dvidešimtmečio“ kultas. Kinai įsitikinę, jog pagrindinius susirgimus žmogus įgyja laikotarpiu nuo 40 iki 60 metų – ir būtent tuo laiku būtina deramai maitintis: gerti du kartus daugiau vandens, vartoti mažiau druskos (maksimumas – 15 gramų), smarkiai padidinti savo racione šviežių vaisių ir daržovių. Turi reikšmės ir gyvenimo būdas – miegoti reikia griežtai ne trumpiau kaip aštuonias valandas per parą. Kaip tikina Kinijos sveikatos apsaugos ministerija, panašios priemonės padeda pensininkams išvengti tokios populiarios ligos, kaip aterosklerozė.

Kinijoje jau 13 proc. pagyvenusių žmonių, bet vyriausybė neskambina pavojaus varpais. Šalyje senukai – pagarbos apsupta visuomenės dalis, jie nelaikomi našta. Į juos žvelgiama su pagarba, jie aktyviai praleidžia laiką, dalyvauja savųjų šeimų gyvenime, dirba iki vėlyvo amžiaus, normaliai maitinasi. Rimtas minusas – medicininių paslaugų brangumas, bet kinai išmoko ir iš to pasisemti naudos.

Ko gero, svarbiausia – kad jų gyvenime nesama tokio skaičiaus stresų, kaip mūsų senukų gyvenime. Kaip kukliai pastebėjo pensininkas Čžu Gou: „Jeigu žmona barasi, aš einu į kitą kambarį ir piešiu ten laimės hieroglifus… Gyvenimas pernelyg trumpas – jeigu švaistysime jį pykčiui, jis taps dar trumpesnis“.

Kinai planuoja pasiekti, kad jo piliečiai gyventų ilgiausiai už visus kitus Žemės rutulio gyventojus. Panašu, kad jiems tai jau pradeda sektis…