Kaip suderinti visų interesus jūroje, ką saugoti, kokia ta jūrinė gamtosauga?.. Smėlio ištekliai, žuvys, mitybinė bazė ir kiti dalykai rūpi tiek mokslininkams, tiek praktikams. Apie jūrinių teritorijų saugojimą, gretinant su įvairiais mokslais, pradėta kalbėti gana vėlai – tik 1962 metais.
Nūnai parengtas Lietuvos Respublikos jūrinės teritorijos bendrasis planas, kuriame nurodyti laivų keliai, saugomos vietos, pažymėta paskandintų cheminių ginklų vieta, vietos vėjo energetikai. Tam planui Aplinkos ministerija jau pritarė.
Ypač svarbu, kai visuomenei šį tą pasako ir mokslininkai. Tad reikšmingas šia prasme ir Baltijos jūrai skirtasis seminaras, kurį organizavo Baltijos aplinkos forumas.
Diskutuota Vilniaus universiteto bibliotekoje (Saulėtekio g.). Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalijo Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro direktorius prof. Darius Daunys, Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys, Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos ornitologas Mindaugas Dagys, nevyriausybinės organizacijos ,,Baltijos aplinkos forumas“ gamtos apsaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas, vėjo energetikos įmonės UAB „Energija“ vadovas Tadas Navickas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narys, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus specialistė Dalia Čebatariūnaitė.
… Seminare teigta, jog Baltijos jūra saugoma geriau. Danai pirmauja, o ir Lietuva jau saugo apie 18 proc. jūros akvatorijos. Mūsų jūros dalyje saugomi paukščiai – nodėgulė, alka, ledinė antis, mažasis kiras, sibirinė gaga ir kiti sparnuočiai. Dauguma jų nėra nuolatiniai mūsų jūros gyventojai, atskridę iš šiaurės kraštų. Peri tundroje, miškatundrėje, už 1,5-2,0 tūkst. km nuo šių vietų, tik žiemoti atskridę minta moliuskais, vėžiagyviais. Mūsų pakrantėje žiemoja apie 40 tūkst. paukščių.
… Rifų vardas asocijuojasi su Australijos pakrantėmis, tačiau jų buveinės aptinkamos ir Baltijos jūroje. Baltijos rifai, tai beveik dvidešimties metrų gylyje apaugę banguolio dumbliais akmenys.
Kita vertus, kas tiksliai atsakys: kokią žalą žuvų mitybinei bazei daro žvejyba tralais?
Mokslininkai Baltijos jūros dar nemini kaipo itin užteršta, tačiau įsitikinę, kad menkių kepenis valgyti neverta. Ungurys – riebi, ilgai gyvenanti žuvis, ją valgyti siūlo labai saikingai, nes ungurio riebalai kaupia žmogaus organizmui kenksmingas medžiagas.
Politikai daug triukšmavo, kad dujotiekis Nord stream paguldytas ant jūros dugno padarys daug žalos. Buvo neprofesionalaus politikavimo. Beje, Vokietijoje, vadovaujantis griežtais reikalavimais, atkarpa nutiesta ir per saugomą teritoriją, buvo įgyvendintos ir kompensacinės priemonės. Nutiesus dujotekį, jau trejetą metų vykdomas monitoringas – neigiamos įtakos lyg ir nėra.
Nežinant kur bus įrengiamos vėjo jėgainės dažnai nuogąstaujama, jog bus vizualinė tarša, žus daug paukščių. Tačiau kitų šalių praktika parodė, jog baimintis neverta, o vėjo jėgaines numatoma statyti už trisdešimties kilometrų nuo kranto, todėl jų beveik nematysime. Vienas įrenginys nuo kito statomas kas kilometrą, numatomoje teritorijoje bus pastatyta 100 jėgainių. Tarp jų plaukioti laivais, žvejoti bus draudžiama. Taip atsiranda papildoma saugoma teritorija jūros gyventojams.
… Trečiojo amžiaus Medardo Čoboto universiteto Turizmo fakulteto klausytojai, VU Gamtos fakulteto studentai įdėmiai išklausė kalbėtojų pastabas, pateikė ir klausimų. Manyčiau, jog tokie susitikimai su mokslininkais turėtų būti dažnesni.
Radvilės Jankevičienės ir Jūratės Sendžikaitės nuotrauka
