Archajiškoji Užgavėnių šventė, mus pasiekusi iš akmens amžiaus, švenčiama visame pasaulyje, atsižvelgiant į mėnulio fazę. Šis laikotarpis tapatinamas su žiemos pabaiga ir pavasario pradžia. Tradicinis šventės valgis apskritas blynas – saulės simbolis. Po žiemos miego saulutė labai laukiama. Pagrindiniai veikėjai – meška, gervė, ožys, gaidys, jautis, avinas. Jų vadovas būna velnias – toteminiai protėviai. Archajinis žmogus, besąlygiškai priklausęs nuo gamtos, augino gyvulius, kuriuos ėmė garbinti. Vėlesni personažai kitataučiai, kareiviai yra vėlyvesni veikėjai. Jie būna atvykę iš svečių šalių, tačiau gyvendami kartu prisitaiko, gydo, buria, prekiauja…
Aukštadvario, Stakliškių krašte Užgavėnės buvo švenčiamos kiek kitaip negu Žemaitijoje ar Aukštaitijoje. Čia buvo populiaru po kaimus „cigonavoti“, gydyti, „targavoti“. Po namus vaikščiojo vengrai, čigonai, žydeliai… Svarbus – ir velnio personažas. Užgavėnių veikėjai, žygiuodavo po kaimą pokštaudami, dainuodami, keldami saulutę po žiemos miego. Užėję kieman būtinai atsiklausdavę šeimininkų ar galima jų namelius labinti. Gavę sutikimą imasi darbo. Išeidami ir gavę atlygį, išneša ligas, piktumus, piktus burtus…
Skambėjo dainos saulelės garbei
Aukštadvario regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su mokyklomis, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu, organizavo tradicines Užgavėnes su eitynėmis. Margoje eisenoje dalyvavo Aukštadvario gimnazijos, žemės ūkio mokyklos moksleiviai ir jų vadovės Rita bei Teresė. Persirengėliai vengrai, čigonai žydai ir raganos aplankė Čižiūnų socialinių paslaugų centro gyventojus – senelius, vaikučius darželyje, Aukštadvario seniūnę, Aukštadvario mokyklų mokytojus. Išviję žiemą, visiems žadėjo sveikatos, pinigų, gerų vaikų, sėkmingų metų. Čigonėlės būrė laimingą ateitį, merginoms žadėjo gauti vyrus, gerai nudirbti darbus. Vengrai kvietė sunegalavusius gydytis tik pas juos, ūkininkams žadėjo žiurkes ir peles išsivesti, kad derliaus nesunaikintų.
Po eitynių mokyklos kiemelyje buvo užkurtas laužas, prie kurio rinkosi Aukštadvario miestelio gyventojai ir moksleiviai. Čia buvo parodyta meninė programa, sukosi rateliai, skambėjo dainos saulelės garbei. Po tradicinės Kanapinsko ir Lašininsko (taip mūsų krašte vadina šiuos veikėjus) kovos visi pasivaišino blynais ir riebia kruopiene. Meninės programos atlikėjai-persirengėliai (už vaidybą), vaikučiai (už teisingus atsakymus apie Užgavėnių papročius) buvo paskatinti saldumynais. Ugnyje supleškėjo visų blogybių, piktumų, ligų simbolis – senas kelmas, mat, pas mus Dzūkijoje nebuvo deginama Morė.
Aukštadvario regioninis parkas siekia atgaivinti jau kiek primirštas liaudies tradicijas, renka tautosakinę medžiagą, kurią su moksleiviais pritaiko renginiuose visuomenei. Tad neužsisėdėkime kabinetuose prie kompiuterių, kuo daugiau bendraukime nors senųjų švenčių metu, patys pajusime džiaugsmą ir tokių susiėjimų būtinumą.
Ritos Balsevičiūtės nuotrauka
