Tikslai ambicingi, o mąstymas?..

Apie ES siūlomos žiedinės ekonomikos veiksmų planus

Europos namuose, Vilniuje, vyko diskusija apie žiedinę ekonomiką.

„Lietuviškai, ko gero, žodis „žiedinė“ skamba nepakankamai aiškiai, bet tai yra uždaro ciklo gamybos kūrimas, be atliekų“, – sakė Kęstutis Sadauskas, Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius žaliajai ekonomikai.

Prognozuojama, jog iki 2050 metų pasaulio gyventojų skaičius gali padidėti iki vienuolikos milijardų. Dėl to tikrai atsiras naujų problemų. Antai žaliavos dabartiniame gamybos procese sudaro daugiau kaip 30 proc. ES valstybės importuoja žaliavų 6 kartus daugiau negu išveža. Tas balansas turi mažėti. Aplinkosauginės technologijos ES net ir krizės metu plėtėsi. Apskaičiuota, jog vien atliekų tvarkymo srityje ES dar galima sukurti 170 tūkst. darbo vietų. Pramonės simbiozė: vienu atveju – atlieka, kitu – žaliava. Dabar dažnai sąmoningai daroma šitaip: pasibaigus garantiniam gaminio laikui jis turi sugesti, nes turi būti perkamas naujas. Vadinamosios žiedinės ekonomikos intensyvesniam taikymui reikės parengti 6 naujus ES teisės dokumentus, nes iki 2020 metų numatyta žiedinės ekonomikos diegimui skirti 650 mln eurų.

Iš turimos informacijos darosi aiškiau: Lietuvos pramonė tvarkosi geriau negu gyventojai. Į savartynus Lietuvoje išvežama apie 70 proc. visų atliekų. Sąvartyno mokesčio didinimas būtų gera priemonė drausminant atliekų gamintojus. Praktikai tikina, jog vadinamasis sąvartyno vartų mokestis turėtų būti 80 eurų už toną atliekų.

Diskusijoje dalyvavęs LR Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys sakė, jog Lietuvoje žiedinės ekonomikos klausimais dirbama chaotiškai. Atliekų tvarkymo srityje sukasi dideli pinigai, tačiau tvarkos nėra. Vienose savivaldybėse gyventojai atsiskaito pagal turimą gyvenamą plotą, kitur – už kubinius metrus. Pagal dabartinę atliekų tvarkymo politiką rūšiavimas gali visai sustoti. Aplinkos apsaugos pareigūnai net nepamatė, jog statybinių atliekų perdirbimo (prie Vilniaus) aikštelėje nieko nevyko, minėtosios atliekos tik buvo kaupiamos. Kol statybinių atliekų kalnas išaugo iki 15 metrų aukščio. Tokiu atveju apie žiedinės ekonomokos kūrimą kalbėti neverta. Pramonė, verslas diegti naujovių nenori, gyventojai rūšiuoti neskatinami. Iki šiol nėra rimtos strategijos.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas pateikė informaciją apie įvairias atliekas, kurios susidaro Lietuvoje. Štai vien pakuotės yra 390 tūkst. tonų, o perdirbama apie 30 proc., maisto atliekų perdirbama tik 21 proc., higienos ir daugelio kitų rūšių atliekos neperdirbamos. Algirdo Reipo nuomone, atliekų deginimas Lietuvoje – nepriimtina. Tačiau… Kalbama apie žiedinę ekonomiką, o kas bus užsakovas naujiems pajėgumams statyti. Pagaliau ir gyventojai turėtų pirkti mažiau. Tiek maisto produktų, kiek iš tikro sunaudos. Dažnai naują produktą pagaminti pigiau, negu jį perdirbti. Akcizas žaliavoms atpigintų atliekų perdirbimą.

Sigitas Besagirskas (Lietuvos pramonininkų konfederacija) sakė:

„Aplinkosauginė edukacija Lietuvoje labai atsilikusi. Lietuva – mažų įmonių šalis, o eksperimentai – labai brangūs, tad naudojama kitur įdiegta įranga. Pramonė neinvestuos į priemones, kurios neatsiperka. Reikia kurti ne baudimo, o skatinimo sistemą.“

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas akcentavo, jog tikslai yra ambicingi, tačiau teks ES direktyvas vykdyti. Tad artimiausiu metu bus peržiūrėti mokesčiai perdirbėjams ir importuotojams.