Į tinklus papuolančios nudegulės...
Europos Komisijos parengtame „Baltijos plane“, kuriuo siekiama subalansuoti žuvų išteklių naudojimą ir Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą, yra numatytos būtinos priemonės, padėsiančios išvengti atsitiktinio jūros paukščių žuvimo žvejybos tinkluose. Deja, šiame plane pasigendama aiškių žuvų išteklių subalansuoto naudojimo saugiklių.
Kovo 15 d. Briuselyje Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija užbaigė derybas dėl ilgamečio Baltijos jūros menkių, bretlingių ir silkių išteklių valdymo plano, kuris dar vadinamas „Baltijos planu“. Tai – pirmasis Europos Komisijos parengtas planas, įgyvendinant ES Bendrąją žuvininkystės politiką (angl. Common Fisheries Policy).
„Baltijos planu“ siekiama užtikrinti, kad žvejyba atitiktų darnios plėtros principus, nekenktų aplinkai, būtų ekonomiškai ir socialiai tvari.
Per dešimt mėnesių trukusias Europos Komisijos, Europos Tarybos (ES šalių narių) ir Europos Parlamento derybas buvo daug nesutarimų kokiomis priemonėmis sustabdyti žuvų išteklių pereikvojimą. Gaila, kad pasiektas susitarimas, nepaisant Europos Parlamento pastangų, dar neužtikrina žuvų pergaudymo nutraukimo ir, atitinkamai, verslinės žvejybos tvarios veiklos. Jame matomi akivaizdūs trūkumų, kuriais pasinaudojus gali būti nustatomos per didelės žvejybos kvotos. Tokiu atveju, dėl per daug intensyvios žvejybos, žuvų bendrijos nespės atsistatyti ir bus neįmanoma palaikyti jų išteklių tinkamo lygio, leidžiančio užtikrinti ilgalaikį ir gausų žvejybos laimikį.
Kita vertus, Europos Parlamento dėka į planą buvo įtrauktos specialios priemonės, kurios leis sumažinti neigiamą žvejybos įtaką kitai jūrinei aplinkai, įskaitant atsitiktinę jūros paukščių bei kitų gyvūnų priegaudą. Šios svarbios konkrečios priemonės nebuvo numatytos priminiame Europos Komisijos pasiūlyme.
Jūrinių paukščių priegauda Baltijos jūroje yra opi problema – kasmet, įsipainioję į žvejų tinklus, čia žūva apie 76 000 jūros paukščių: daugumoje atvejų – nardančių jūrinių ančių, narų. Patvirtinus minėtą planą, ES šalys narės turi parengti regionines technines priemones, kurios bus taikomos Baltijos jūrai. Šiame procese aktyviai dalyvauti ruošiasi ir tarptautinės bei nacionalinės nevyriausybinės organizacijos. Mat jau šiuo metu, vykdant SEGRE fondo finansuojamą bendrą Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) ir Birdlife International projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“, visą rudens ir žiemos laikotarpį ornitologai kartu su žvejais bando pagal užsienio mokslininkų rekomendacijas pagamintus specialius modifikuotus statomus tinklus, kurie turėtų sumažinti jūrinių paukščių žuvimą žvejybos įrankiuose.
Kiekvieną žiemą prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje žiemai susirenka tūkstančiai jūrinių paukščių. Tačiau per praėjusį rudenį ir žiemą iš dešimties žvejų, kurie bendradarbiauja su LOD, gauta daugiau nei 120 žuvusių paukščių. Todėl LOD pagamino ir žvejams išbandymui davė 84 modifikuotus tinklaičius, ant kurių buvo pritvirtinti specialūs tinklų matomumą didinantys sintetinės medžiagos kvadratai. Negalutiniais duomenimis, modifikuoti tinklaičiai padėjo sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose iki 30-40 proc. Tai yra mažas žingsnelis mažinant paukščių žūtį tinkluose, tačiau vis vien jau išgelbėta nemažai žiemojančių vandens paukščių. Ornitologams optimizmo suteikia ir Juodkrantės žvejo Arūno Grigaičio pasisakymas: „Mes nenorime gaudyti paukščių, mūsų tikslas yra žuvys, paukščiai mums nereikalingi, jų ir gaila, ir tinklus suvelia. Žvejočiau su paukščius atbaidančiais tinklais, nes didelio skirtumo tarp modifikuotų ir įprastų tinklų žuvų laimikiui nesimato“.
Juliaus Morkūno nuotrauka