Pamatyti elnią šiuo metu miško pakraštyje ar einantį pieva – didžiulis džiaugsmas, nes šis gyvūnas Lietuvos pasididžiavimas. Daugelis galvoja, kad šie miško karaliai Lietuvoje gyvena šimtus metų, bet istorija sako kitaip.
Taurieji elniai Lietuvoje paplito po Antrojo pasaulinio karo. Yra manoma, kad pirminė elnių banda pasirodė Žagarėje iš grafo Naryškino aptvarų pabėgę ar valstiečių paleisti į laisvę. Dar vienoje versijoje teigiama, kad jie atkeliavo į Lietuvą iš Latvijos. Pirmoji žvėrių apskaita buvo vykdoma 1934 m., tuo metu buvo suskaičiuota Žagarės miškuose 18 elnių. Kasmet banda didėjo.
Į pietų Lietuvos miškus elniai atkeliavo iš Lenkijos Respublikos ir Kaliningrado srities. Siekiant didinti elnių populiaciją, jie buvo perkeliami į naujas vietas.
Norint pagreitinti tauriųjų elnių paplitimą, nuo 1969 m respublikoje buvo pradėti jų gaudymo ir perkėlimo į naujas vietas darbai. 1969-1980 m. buvo sugauta apie 800 elnių, kurie buvo išleisti į 28 rajonus. Dėl šių priemonių elniai ėmė sparčiai plisti Lietuvoje. Šiuo metu Nemuno kilpų regioninio parko Punios kilpoje-Punios šile gyvena apie šimtas elnių, o tuoktuvių metu jų skaičius žymiai padidėja, nes ieškoti patelių atvyksta elnių ir iš kitų miškų.
Elnių kūno masė Europoje siekia iki 350 kg, patelių svoris yra mažesnis. Elnių ragai – tai antrinis lyties požymis, turnyrinis ginklas. Ragų dydis yra svarbus lytinės atrankos ir raginės žvėrių kaimenės struktūros veiksnys. Patinai su menkais, nulaužtais ragais užima žemiausią vietą bandoje. Ragų dydis ir išsišakojimas priklauso nuo žvėries amžiaus. Kartais dėl mechaninio pažeidimo ar ligos ragai būna neišsišakoję, neišvaizdūs.
Taurieji elniai minta įvairiu augaliniu maistu: medžių ir krūmų lapais, ūgliais, žieve, vaisiais, puskrūmiais, žoline augalija, kerpėmis, grybais ir kultūriniais augalais. Suaugęs elnias per parą gali suėsti apie 15 kg.
Atėjus rudeniui elniai pradeda riaumoti, taip kviečia prie savęs kuo daugiau patelių – prasideda elnių vestuvių laikotarpis. Paklausyti tokio koncerto galima atvykus į mišką, bet būtina žinoti ar tame miške yra elnių. Kartais elniai suremia ir savo ragus. Prasideda dvikovos, kurios gali baigtis ir ne labai sėkmingai.
Artėjant pavasariui elniai meta ragus, surasti tokį trofėjų – daugelio svajonė. Senais laikais iš ragų buvo gaminami papuošalai, amuletai, įvairūs įrankiai, sietynai, baldai. Ragai puošdavo pilių ir dvarų menes. Medžiotojų pasididžiavimas – medžioklės trofėjai, kuriuose svarbią vietą užima elnio ragai. Elnių ragai jau nuo 1871 metų vertinami pagal didumą ir masę.
Nemuno kilpų regioninio parko specialistai gamtos draugus ir norinčius susipažinti su gamta iš arčiau kvietėsudalyvauti elnių vestuvėse rugsėjo 15-16 dienomis.
Autorės archyvo nuotrauka
