Nors aplinkosauginėms iniciatyvoms žemės ūkyje skiriama vis daugiau dėmesio, šiuo metu įgyvendinamų priemonių vis dar nepakanka, kad būtų pasiekta gera Baltijos jūros ekologinė būklė. Žemės ūkio veikla tebėra vienas svarbiausių vandenų taršos azoto junginiais šaltiniu.
Situacija Lietuvos ir Latvijos teritorijose išsidėsčiusiuose Ventos ir Lielupės upių baseinų rajonuose (UBR) nėra išimtis – čia vis dar daug taršos problemas patiriančių vandens telkinių.
Dėl didelio žemės ūkio veiklos poveikio, Lielupės upės baseino vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama kaip prasčiausia tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Lietuvos teritorijoje esančioje Lielupės UBR dalyje, dėl žemės ūkio taršos poveikio geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka net 70 proc. visų upių kategorijos vandens telkinių.
Pastaraisiais metais vandens telkinių taršos azoto junginiais problemos dar paūmėjo.
Apskaičiuota, kad norint pasiekti gerą visų paviršinio vandens telkinių ekologinę būklę, Lietuvoje azoto išsiplovimas iš dirbamų laukų į Ventos UBR vandens telkinius turi būti sumažintas 400 t/metus, o Lielupės UBR – 4800 t/metus. Latvijos teritorijoje esančioje Lielupės UBR dalyje bendras azoto taršos mažinimo poreikis sudaro 600 t/metus, o Ventos UBR – 120 t/metus.
Būtinybė nedelsiant spręsti vandens telkinių būklės problemas skatina žemės ūkio ir aplinkosaugos ekspertus kartu ieškoti tinkamiausių tvarų ūkininkavimą ir gamtos išteklių apsaugą užtikrinančių priemonių. Šiame kontekste, pastaraisiais metais ypatingai išaugo susidomėjimas tarpiniais pasėliais, kaip priemone, kuri gali ne tik pasitarnauti saugant aplinką, tačiau tuo pačiu būti naudinga ir ūkininkui.
Auginami tarp pagrindinių žemės ūkio augalų, laikotarpiu, kuomet dirvožemis įprastai būtų nepadengtas ir nenaudojamas, tarpiniai pasėliai įsisavina dirvožemyje likusias maistines medžiagas ir vėliau perduoda jas kitiems augalams, taip užkirsdami kelią jų išsiplovimui į vandens telkinius. Tarpiniai pasėliai taip pat pasitarnauja dirvožemio erozijos mažinimui, ligų ir kenkėjų kontrolei, dirvožemio kokybės gerinimui. Deja, tarpinių pasėlių potencialas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vis dar menkai teišnaudojamas.
Projektas „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą“ (LLI-49 CATCH POLLUTION) buvo inicijuotas siekiant išanalizuoti tarpinių pasėlių galimybes sumažinti Ventos ir Lielupės UBR vandens telkinių taršą, praplėsti turimas žinias apie jų vaidmenį, poveikį ir teikiamą naudą, pagelbėti ūkininkams pasirenkant tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus.
Atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu posėliniams tarpiniams pasėliams Ventos ir Lielupės UBR galima skirti apie 20 proc. ariamos žemės ploto. Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ekspertų vertinimu, tinkamiausi tarpinių pasėlių augalai yra garstyčios, aliejiniai ir pašariniai ridikai, rapsukai, rapsai, žieminiai rugiai, svidrės, avižos, dobilai, barkūnai, vikiai, žirniai, lubinai, pupos, grikiai, facelijos. Šie augalai gali būti auginami tiek atskirai, tiek sudarant jų mišinius.
Projekto metu atliktas tyrimas parodė, kad jei būtų išnaudotas visas tarpinių pasėlių auginimo potencialas, azoto išsiplovimas į Lielupės UBR vandens telkinius galėtų būti sumažintas apytiksliai 1800 t per metus, o į Ventos UBR telkinius – maždaug 1100 t per metus. Didžiausią perteklinio dirvožemio azoto sulaikymo potencialą turi bastutinių šeimos augalai (garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai). Savo biomasėje jie gali sukaupti apie 100 kg N/ha.
Perduodami sukauptą azotą kitiems po jų auginamiems augalams, tarpiniai pasėliai sumažina azotinių trąšų poreikį. Atliktas vertimas atskleidžia, kad auginant tarpinius pasėlius, tręšimą azotu Lielupės UBR per metus būtų galima sumažinti apie 5 tūkst. t, Ventos UBR – apie 3 tūkst. t. Daugiausiai azoto kitiems augalams perduoda pupiniai augalai. Iš pupinių augalų biomasės kitiems augalams gali būti atpalaiduota apie 30-40 kg/ha mineralinio azoto. Panašų kiekį (t. y. apie 40 kg/ha) taip pat gali perduoti garstyčios ir aliejiniai ridikai.
Sekvestruodami anglį, kuomet augant augalams anglies dvideginis (CO2) pašalinamas iš atmosferos, o įterpus biomasę sulaikomas kaip dirvožemio anglies atsargos, tarpiniai pasėliai daro teigiamą poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) balansui. Projekto metu atlikti preliminarūs skaičiavimai rodo, kad tarpiniai pasėliai per metus potencialiai gali surišti apie 1,2-1,3 t CO2 /ha. Iš viso, tarpinių pasėlių auginimas metinį ŠESD balansą Lielupės UBR gali sumažinti beveik 170 tūkst. t CO2-e, o Ventos UBR – 107 tūkst. t CO2-e.
Tarpinių pasėlių augalai turi nemenką potencialą prisidėti prie organinės anglies kaupimo dirvožemyje. Žoliniai augalai (pvz., gausiažiedės svidrės) dirvožemyje gali palikti apie 200-220 kg/ha organinės anglies per metus. Jei būtų išnaudojamas visas dabartinis tarpinių pasėlių auginimo potencialas, organinės anglies atsargos Lielupės UBR dirvožemyje per metus galėtų išaugti maždaug 30 tūkst. t , o Ventos UBR – 19 tūkst. t.
Projekto ekspertų atlikta analizė rodo, kad tarpiniai pasėliai gali vaidinti svarbų vaidmenį piktžolių kontrolės strategijoje ir duoti ekonominės naudos bei naudos aplinkai tiek tradicinio, tiek ekologinio ūkininkavimo sistemose. Iš visų siūlomų tarpinių pasėlių augalų, didžiausią piktžolių naikinimo potencialą turi baltosios garstyčios, rapsai, ridikai, žieminiai rugiai, avižos ir grikiai. Jie gali sumažinti piktžolių tankį daugiau kaip 70 %.
Tarpinių pasėlių auginimas kasmet nuo praradimo dėl vandens erozijos galėtų apsaugoti maždaug 44 tūkst. tonų dirvožemio Lielupės UBR ir apie 58 tūkst. tonų – Ventos UBR. Tai atitinka apie 1,4 tūkst. tonų organinės anglies ir 80 tonų azoto, apsaugotų nuo praradimo Lielupės UBR, ir 1,8 tūkst. tonų organinės anglies ir 102 tonų azoto Ventos UBR.
Atlikta tarpinių pasėlių auginimo sąnaudų ir naudos analizė parodė, kad tarpinių pasėlių visuomenei teikiamų ekosisteminių paslaugų nauda bent kelis kartus viršija jų auginimo sąnaudas.
Skirtingi tarpinių pasėlių augalai vaidina skirtingą vaidmenį ir turi skirtingą poveikį aplinkai. Tad rinkdamiesi tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus, ūkininkai privalo atsižvelgti ne tik į jų suderinamumą su sėjomainos rotacijoje auginamais pagrindiniais augalais, dirvožemio savybes, tačiau ir pageidaujamą tarpinių pasėlių efektą. Siekiant pagelbėti ūkininkams pasirinkti tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus, projekto metu buvo sukurta programėlė. Šią programėlę ir daugiau projekto rezultatų galima rasti http://www.aapc.lt/projekto-catch-pollution-rezultatai/
Projektą „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą“ (LLI-49 CATCH POLLUTION) finansavo 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos –Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 31 d.
Projektas buvo įgyvendintas glaudžiai bendradarbiaujant VŠĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“ (AAPC) (Lietuva) aplinkosaugos ekspertams ir žemės ūkio ekspertams iš Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos instituto (AREI) (Latvija) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (Lietuva).
