Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – svarbi švietimo sistemos grandis. Apie tai įdomiai diskutuota XXII nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“ („Žaliasis pasaulis“ 2016 m. Nr. 16). Pranešime „Pojūčių lavinimo svarba, plėtojant ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetenciją“ savo darbo patirtimi pasidalino Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, auklėtoja ekspertė Jolanta Baltakienė ir Vilniaus lopšelio-darželio „Giliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, auklėtoja ekspertė Gražina Valeikaitė.
Pojūčių svarba
Akcentuojant pojūčių svarbą pranešime teigiama, jog tai pirmas pasaulio pažinimo būdas. Todėl ugdomiems vaikams būtinos geriausios sąlygos tyrinėti ir perprasti savuosius pojūčius, suvokti naują informaciją.
Kūdikis pasaulį suvokia per pojūčius skirstydamas viską į malonu ir nemalonu, savo verdiktą pareikšdamas ašaromis ar džiugiu krykštavimu. Augdamas žmogus tampa socializuotas, tad savo jutimus pradeda varžyti, ignoruoti.
Pranešimo autorės ir aptaria pojūčių lavinimo svarbą pažinimui.
„Pažinimas – tikrovės atspindžio procesas žmogaus sąmonėje. Pojūčiai, suvokimas, vaizdiniai yra daiktų vaizdai, kurie sudaro jutiminį tikrovės atspindį. Jie suteikia žinių apie tiesiogiai suvoktus daiktus ir reiškinius. Taigi, pažinimo tikslas – pasiekti objektyvią tiesą“, – įsitikinusios pranešėjos ir priduria, jog pojūčiai vaikams padeda suvokti aplinkinį pasaulį. Nes suvokimas – tai aplinkos pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais. Dirgikliai, veikdami regos, klausos, uoslės, skonio lytėjimo organus, sukelia pojūtį, kuris atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę: spalvą, garsą, temperatūrą, skonį, kvapą. Pats pojūtis yra sudedamoji suvokimo dalis.
Atkreipdamos dėmesį į tai, kad vaikai kaupia patirtį ir patiria įvairių sričių pojūčius visų pirma žaisdami, pranešėjos akcentavo reikiamų priemonių, labiausiai tenkinančių pažinimo poreikius, būtinumą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog: „Ikimokyklinio ugdymo procese daugiausia dėmesio dažnai skiriama informacijai perteikti, nurodymams vykdyti, reikalavimui įsiminti, tačiau neretai pamirštama, kad svarbu ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir išvysti. Akademiniame ugdyme pojūčiams lavinti – gebėjimui klausytis, stebėti, liesti, ragauti, uostyti – skiriama nepakankamai dėmesio.“
Reikšmingas projektas
Pristatydamos jį J. Baltakienė ir G. Valeikaitė savo pranešime dėstė:
„Pedagogai suprasdami, kad vaikas aplinkinį pasaulį pažįsta per savo pojūčius: ragaudamas, liesdamas, uostydamas, matydamas, girdėdamas, judėdamas, siekė šiai veiklai skirti daugiau dėmesio ugdymo procese. Tuo pačiu, siekdami gerinti vaikų pasiekimus pažinimo srityje, nusprendė vykdyti projektą: „Aš taip pažinsiu pasaulį“. Šis projektas skiriasi iš kitų tuo, kad veiklą organizuoja grupės pedagogas ir kitas įstaigos darbuotojas, turintis patirties aplinkos pažinimo srityje ir išmanantis vaikų ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje. Siekiant tikslo lavinti visas vaikų pojūčių galias, stiprinant kiekvieno vaiko gebėjimą pasaulį pažinti per pagrindinius 5 pojūčius, projektas truko visus 2014-2015 mokslo metus. Jame dalyvavo 3-4 metų amžiaus vaikai. Taikant žodinius, vaizdinius, praktinius, žaidybinius metodus, per mėnesį, vieną dieną per savaitę, buvo žaidžiami 3-4 žaidimai skirtingų pojūčių lavinimui“.
Pranešėjos pasakojo apie vaikams organizuotus ir jiems patikusius žaidimus. Žaidime „Gamtos spalvos“ vaikai, pasirinkę patinkančios spalvos balioną, ieško tokios pačios spalvos gamtoje. Ją randa medyje, gėlėje, danguje, saulėje. Žaidžiant žaidimą „Garsai“, vaikai klausosi, kaip skamba akmenukai, pagaliukai, medžių lapai, vanduo butelyje. Pedagogui „grojant“ viena iš šių priemonių, vaikai nežiūrėdami spėja, kieno girdimas garsas. Žaidime „Kieno tai veidas“ vaikai nežiūrėdami, bet tik liesdami draugą, atpažįsta ir pasako jo vardą. Pauosčius apelsiną, gėlę, vandenį, džiovintą grybą, žaidime „Kaip kvepia gamta?“ vaikai užrištomis akimis spėja, ką užuodžia. Žaidime „Kietas riešutas“ vaikams rodomi įvairūs (gyvosios ir negyvosios gamtos) daiktai, pvz.: riešutas, vanduo, smėlis, lapas, samana, plunksna ir pan. Juos liesdami vaikai apibūdina jų savybes (kietas, minkštas, skystas, švelnus, šiurkštus, lengvas, sunkus…). Žaidžiant „Transporto garsus“ vaikai klausosi mašinos, laivo, traukinio, lėktuvo ir kitų transporto priemonių įrašų. Vėliau, išgirdę siūlomą atpažinti, suranda atitinkamus paveikslėlius ir pasako, kokia transporto priemonė skleidžia šį garsą. Žaidimo „Surask mane“ metu vaikams rodomi paveikslėliai (medis, gėlė, krūmas, kelmas, akmuo ir pan.), po to vaikams siūloma įsivaizduoti, kad jie yra paukščiai ir skraidydami darželio kieme turi surasti tai, ką matė paveikslėlyje, toje vietoje pakabinti objekto paveikslėlį ar nuotrauką. Kiekvienas vaikas gali ieškoti skirtingų objektų. Žaidžiant žaidimą „Ragaudamas atpažįstu“ vaikams duodama ragauti vaisius ar daržovė užmerktomis akimis, o vėliau prašoma įvardinti jų pavadinimą bei nusakyti skonį: saldu, rūgštu.
Rezultatai ir rekomendacijos
Apibendrindamos projekto „Aš taip pažinsiu pasaulį“ rezultatus pranešėjos teigė, jog organizuojami žaidimai vaikams patiko ir pagerino jų pasiekimus aplinkos pažinimo srityje.
„Projekto metu siūlomi žaidimai vaikams buvo naudingi, tikslingi: vaikai įgijo vaizdinių žinių apie gyvosios, negyvosios gamtos objektus, praplėtė artimiausios aplinkos pažinimo ribas, sustiprino skonio, klausos, lytėjimo pojūčius bei suvokimą, – konstatavo abi vaikų ugdymo ekspertės. – Vaikai suprato, kad pasitelkdami pojūčius gali užuosti gėlių kvapą, jausti maisto skonį, pastebėti gražų draugo piešinį, apkabinti savo mamą, pajusti švelnų kačiuko kailiuką, išgirsti paukščių čiulbėjimą. Projekto žaidimai skatino turtinti asmeninę patirtį, padėjo sutelkti dėmesį, ugdyti vaikų kantrybę, padidino pasitikėjimą savimi, saviraišką, kūrybiškumą, lavino mąstymą, sustiprino kalbinius, mokymosi gebėjimus.“
Rekomenduodamos ikimokykliniame ugdyme skirti kuo daugiau dėmesio vaikų pojūčiams, nes darni jutiminė veikla svarbi protinių gebėjimų vystymuisi, J. Baltakienė ir G. Valeikaitė akcentavo pasiruošimo organizuojant žaidimus svarbą. Pasak jų, būtina: numatyti, sukurti žaidimų aplinką, pasirinkti tinkamas priemones ir reikiamą kiekį, pristatyti žaidimą, supažindinti su taisyklėmis, skirti pakankamai laiko, žaisti grupelėmis ar individualiai, aptarti rezultatus, patirtus pojūčius. Matydamos teigiamus šio projekto rezultatus abi pranešėjos nusprendė jį tęsti.
Augusto Uktverio nuotrauka
