Koks šventinis stalas apsieina be sumuštinio su sviestu, ant kurio viršaus uždėtas gabalėlis kumpio, šaukštas ikrų ar rūkytos lašišos? Kad vaišės būtų skanios, sviestas turi būti parinktas tinkamai.
Visiškai be reikalo moterys bijo pasitaisyti, valgydamos sviestą. Taip, tai kaloringas produktas, bet saikingas jo vartojimas duos tiktai naudos!
O kas viduje?
Be didelio vitamino A kiekio, kurio nesama jokiame augaliniame aliejuje, svieste taip pat gausu vitaminų D, K, E, PP, taip pat visų B grupės vitaminų. Visi jie būtini žmogaus kaulams ir dantims stiprinti, plaukams ir odai gerinti, normaliai nervų ir reprodukcinės sistemos veiklai užtikrinti.
Svieste gausu naudingos mononesočiosios oleino rūgšties ir dar 150 skirtingų riebiųjų rūgščių, tarp jų – 20 nepakeičiamųjų. Natūralaus produkto sudėtyje yra baltymų, angliavandenių, kalio, kalcio, geležies, mangano, magnio, vario, fosforo, natrio ir cinko.
Renkamės kokybišką!
Į ką dera atkreipti dėmesį renkantis sviestą?
Į sudėtį. Tikras sviestas gaminamas tik iš karvės pieno. Iš pradžių iš jo išgaunama grietinėlė, o vėliau iš jos – pats sviestas. Todėl be pieno (ar grietinėlės) jokių ingredientų tikrame svieste neturi būti. Tik jeigu sviestas sūrus, į jį bus įberta druskos.
Į riebumo laipsnį. Jis turi siekti 80-82 proc. Mažesnis riebumas (72 proc.) būdingas pigesniam sviestui, bet jo skoninės savybės yra prastesnės negu tradicinio sviesto.
Į atitikimą standartui. Etiketėje turi būti nurodytas produkto atitikimas standartui. Ir vadintis jis turi sviestu, o ne kaip nors kitaip. Priešingu atveju tai bus tepus riebalų mišinys arba margarinas.
Į pakuotę. Pagal taisykles sviestas turi būti įpakuotas į foliją. Popieriniame įpakavime sviestas oksiduojasi, o oksidacijos produktai labai žalingi. Nusipirkę sviesto, jį įdėkite į stiklinę ar keramikinę sviestinę.
Į spalvą ir konsistenciją. Kokybiško produkto spalva – beveik balta arba šviesiai geltona. Pernelyg ryški geltona spalva byloja apie beta karotino priemaišą (ji leistina pagal standartą, tačiau vis dėlto yra atliekamas ingredientas). Sviesto konsistencija turi būti stangri, vientisa, santykinai kieta. Perpjovus sviestą, jo paviršius turi būti blizgantis, tačiau sausas, be drėgmės. Įsidėjus gabalėlį sviesto į burną, jis turi tolygiai ir greitai tirpti burnoje. Jeigu svieste esama augalinių riebalų, jis tirps lėtai.
Į skonį ir kvapą. Geras sviestas turi turėti grietinėlės skonį ir kvapą. Galite jausti silpnai rūgštoką skonį, tačiau jokiu būdu ne cheminių priemaišų skonį. Kartokas sviesto skonis gali byloti apie pelėsių buvimą, prastą žaliavos kokybę arba netinkamą laikymą.
Sviesto kokybės patikra
Yra keletas būdų patikrinti sviesto kokybę. Geras produktas paspaustas netrupės. Nedidelį jo gabaliuką įmetus į karštą vandenį, jis turi tirpti tolygiai. Bet jei gabaliukas pradės skaidytis į smulkias sudedamąsias dalis, vadinasi, jo sudėtyje yra aliejų.
Kambario temperatūroje laikomas geras sviestas nerasoja. O jei ant jo paviršiaus atsiranda drėgmė, tai, greičiausiai, prieš jus ne sviestas, o tepus riebalų mišinys arba margarinas. Tikrojo sviesto gabaliukas ant įkaitusios keptuvės tirps be putų ir vandens.
