Jau kurį laiką Lietuvoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis yra tvarkomos ir prižiūrimos natūralios pievų ir pelkių buveinės, priskirtos saugomų teritorijų tinklui Natura 2000. Šis ekologinis tinklas skirtas palaikyti ir atkurti natūralias gamtines buveines bei išsaugoti retas ar nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.
Praeityje žmonės vykdė vienokią ar kitokią ekstensyvią ūkinę veiklą, saikingai naudojo gamtos išteklius. Augant gyventojų skaičiui, gamtinių išteklių poreikis didėjo, sparčiai intensyvėjo žemės ūkio veikla, miško naudojimas, natūralios upės buvo kanalizuojamos, pelkės sausinamos. Ne paslaptis, kad durpių gavyba, melioracija, plečiant dirbamos žemės plotus, prisidėjo prie daugelio pelkių degradacijos, biologinės įvairovės nykimo bei sutrikdė pusiausvyrą tarp glaudžiai susijusių gamtos komponentų, kurių pokyčiai veda prie kitų komponentų ir visos žemės ekologinės sistemos kaitos.
Pelkės yra unikalios gamtinės ekosistemos. Jose vyksta intensyvus energijos (organinės medžiagos pavidalu) kaupimasis. Pasaulio pelkių durpėse per tūkstančius metų yra sukaupta tiek anglies, kiek jos dujų pavidalu yra visoje atmosferoje. Akumuliuodamos šias dujas ir „užrakindamos“ durpės organinėje medžiagoje, pelkės stabdo klimato kaitą. Su jų atliekamomis funkcijomis yra glaudžiai susijusi visa gyvybės raida. Šlapžemės reguliuoja ežerų, upių ir gruntinių vandenų režimą, mažindamos potvynius, sugeria aplinkos teršalus – kai kurias žalingas trąšas ir pesticidus, sunkiuosius metalus ir toksinus. Ypatingai unikalios yra aukštapelkės. Dėl savitų ekologinių savybių tai daugelio nuo ledynmečio laikų išlikusių reliktinių, retų augalų ir gyvūnų rūšių, jautrių aplinkos sąlygų pokyčiams, buveinės.
Žmogus perėmė kūrėjo vaidmenį ir naudodamas gamtą savo poreikiams sąmoningai ir nesąmoningai pradėjo dirbtinai reguliuoti daugelį joje vykstančių procesų. Kurį laiką buvo manoma, kad uždraudus bet kokią žmogaus ūkinę veiklą natūrali gamta bus išsaugota. Tačiau gamta, praradusi per tūkstančius metų nusistovėjusią pusiausvyrą, pamažu prisitaikė prie žmogaus veiklos… Todėl šiuo metu tam tikroms pievų ir pelkių buveinėms bei rūšims išsaugoti yra būtina ekstensyvi ūkinė veikla – ganymas arba šienavimas. Nutraukus šią veiklą kai kurios buveinės degraduoja – apauga nendrėmis, krūmais ir medžiais. Todėl Natura 2000 teritorijose draudžiamos arba ribojamos tik tos veiklos, kurios kelia tiesioginę grėsmę saugomoms gamtos vertybėms.
Sirvėtos regioninio parko direkcijai yra priskirtos keturios paukščių apsaugai ir aštuonios buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Per paskutinius penkerius metus dviejose iš jų – Šakeliškės ir Dietkauščiznos pievose buvo vykdomi pažeistų natūralių pelkių ir pievų buveinių atkūrimo darbai – kertami medžiai bei krūmai, pjaunamos nendrės.
Abi saugomos teritorijos priklauso Ignalinos rajono savivaldybės Tverečiaus seniūnijai. Šakeliškės pievos driekiasi palei Dysnos upę, tarp Šakeliškės ir Pakalniškių kaimų. Čia saugomos tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos žemapelkės, melvenynai. 2010-2011 metais sutvarkyti 18,62 ha šios teritorijos. Dietkauščiznos pievos taip pat prisiglaudusios prie Dysnos, tik šiek tiek arčiau Ignalinos – tęsiasi nuo Dvaryščių iki Lukošiškės kaimų. Jose saugomos šarmingos žemapelkės, aliuvinės pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai, šienaujamos mezofitų pievos. Čia aptinkami reti, atvirų šarmingų šaltiniuotų žemapelkių augalai – dvilapis purvuolis, paprastoji tuklė, baltijinė gegūnė. 2012-2014 metais sutvarkyta 34,31 ha pievų. Kadangi abi teritorijos yra Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, praeityje jos buvo melioruotos siekiant sudaryti geresnes sąlygas valstybinės sienos apsaugai. Hidrologinio režimo pokyčiai turėjo įtakos šių vertingų gamtinių kompleksų kaitai. Norint palaikyti atkurtas atviras pelkių ir pievų buveines jose reikia nuolat vykdyti ekstensyvią ūkinę veiklą – šienauti arba ganyti. Kadangi didžioji pievų dalis yra valstybės nuosavybė, ūkininkai, gyvenantys netoli šių teritorijų galėtų jas nuomoti ir vykdydami ūkinę veiklą dalyvauti kaimo plėtros programoje (KPP). Už tai jie gautų pagrindinę VIPS ir žalinimo išmoką, išmoką už šlapynių tvarkymą, didelio nepalankumo ir Natura 2000 išmokas. Tokiu būdu prisidėję prie šių teritorijų gamtotvarkos ūkininkai ne tik išsaugotų vertingas buveines, bet ir gautų tiesioginę naudą, užtikrindami gamtinių ir ūkinių interesų suderinamumą.
Autorės nuotrauka
