2015-01-29 Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) surengė Informacijos priėmimo ir valdymo centro (IPVC) pristatymą žiniasklaidai. Šiame renginyje dalyvavo ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Vytautas Eidikonis, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius, pradžioje pasidžiaugė, jog pranešimai, susietieji su aplinkos apsauga, galop pateks į atskirą centrą, turinti šiuolaikines technines priemones bei šešis darbuotojus (dirbančius pamainomis, tad visą parą galima priimti pranešimus tiek iš atskirų gyventojų, tiek ir iš Bendrojo pagalbos telefono 112) sėkmingai veiklai užtikrinti. Konkreti veikla tokiam centrui atsirasti buvo pradėta 2014 metų spalio mėnesį.
„Gavus informaciją apie vieną ar kitą pažeidimą, susietą su aplinkos apsauga, visa tai operatyviai perduodama atskiro regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Jie savo funkcijas atlieka darbo metu, o po darbo pamainomis būdrauja. Tokių po darbo (nuo 17 val. iki 8 val. ryto) visoje Lietuvoje yra 76 pareigūnai“, – sakė Vytautas Eidikonis, vėliau pridūręs, jog ateityje reikės vienyti visų Aplinkos ministerijos sistemos specialistų, dirbančių gamtos turtų, išteklių srityje, veiksmus. Tad nuošalėje neliks ir miškininkai. Regis, specialistų, įrangos Informacijos priėmimo ir valdymo centrui reikės kur kas daugiau.
Pasak VAAT direktorių, apie 46 proc. pranešimų susieta su keliuose sužalojamais gyvūnais, su gyventojų teigimu, jog „prišalo gulbės prie ledo“, su į miestą atklydusia laukine fauna. Toliau – brakonieriavimas (tiek medžioklėje, tiek ir žūklėje), vandens ir oro taršos atvejai.
Žinoma, brakonieriaujama, kaip įprasta, ne darbo metu. Tad darbo per 30 minučių tenka imtis būdraujantiems aplinkos apsaugos specialistams atskiruose regionuose. Pasak Vytauto Eidikonio, pranešimai pasitvirtina apie 80 proc.
Beje, aplinkos apsaugos specialistų automobiliuose nūnai yra įdiegta įranga paieškai (geografinė informacijos sistema – GIS), kontrolei, t.y. iš centro matoma kur link juda, kur sustojo inspektorių tarnybinis automobilis.
„Šis projektas, sakyčiau, yra sėkmingas vien tuo, jog nuo idėjos iki įgyvendinimo praėjo labai nedaug laiko. Kartu dabar įsitikiname, jog visuomenė tai vertina labai teigiamai. Vien rodiklis, jog 80 proc. pranešimų pasiteisina, daug ką reiškia. Manyčiau, jog užkardant įvairius su aplinkos apsauga susiejamus pažeidimus čia atliktas esminis darbas. Kita vertus, aplinkosaugininkų siekis juk ne visada yra bausti, kur kas labiau yra atgrasinti, kai galimas pažeidėjas susivokia, jog nenubaustas neliks. Čia svarbu ir operatyvumas, nes kuo operatyviau reaguoji, tuo geresnis ir veiklos rezultatas. Šaunu, jog neseniai sukurta Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba turi tokį gerą įrankį, kaip šį centrą“, – sakė IPVC pristatant aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pridūręs (atsakant į „Žaliojo pasaulio“ pasiteiravimą), jog ir regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose artinasi permainos – bus atsisakyta šių departamentų finansinio ir juridinio savarankiškumo.
„Vakar Vyriausybės posėdyje buvo pritarta šiam planui. Tuose departamentuose atliekamų funkcijų požiūriu kone niekas nesikeičia. Kas bus sutaupoma, viskas liks Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, kad iš tų lėšų būtų geriau atliekama kontrolė. Tai gal pasitarnaus ir pareigūnų skatinimui. Manau, jo tai paskatins veikti ir dirbti tik efektyviau“, – kalbėjo Kęstutis Trečiokas.
VAAT Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas informavo, jog per parą gaunama nuo 12 iki 62 pranešimų (vidutiniškai per parą 25-30). Toks svyravimas sietinas su darbo ir poilsio dienomis. Kita vertus, IPVC dirba neseniai, tad ateityje, manoma, pranešimų skaičius tik didės. Kai kas gali skambinti tiesiogiai vietos aplinkos apsaugos inspektoriui, kuris, prieš išvykdamas į vietą, turi informuoti įsteigtojo VAAT Informacijos priėmimo ir valdymo centro budinti pareigūną.
Pasiteiravus, ar mėnulio fazės neturi įtakos pranešimų skaičiaus gausai, Gediminas Markauskas visai rimtai atsakė, jog tos fazės kabo Informacijos priėmimo ir valdymo centre. Tad apie mėnulio pilnatį reikia prisiminti.
„Kaip ten bebuvę, tačiau su visais pranešimų autoriais bendraujame mandagiai. Gaila, jog su tokiais, kurie yra veikiami, tarkime, mėnulio pilnaties, reikia bendrauti ilgai, o mes panašios galimybės neturime…“, – kalbėjo Gediminas Markauskas, pridūręs, jog savaitgaliais būna daugiau pranešimų iš piliečių, kurie kreipiasi tiesiogiai tel. 273 2995, o ne per 112. Daugiausiai pranešimų sulaukiama nuo 17 iki 19 val. vakare, nuo 6 iki 8 val. ryte. Į įvykio vietą važiuoja arčiausiai jos būdraujantis aplinkos apsaugos ar gyvosios gamtos inspektorius.
„Kartais gali būti atvejis, jog iš Molėtų rajono inspektoriui teks važiuoti į Ukmergės rajoną, nors tie rajonai ir priklauso skirtingiems regionų aplinkos apsaugos departamentams. Žodžiu, reaguosime pagal susidariusią situaciją, atsižvelgiant ir į tai, kur yra būdraujantis aplinkos apsaugos inspektorius“, – sakė Gediminas Markauskas, pridūręs, jog sužeistais gyvūnais rūpinasi Gyvūnų globos asociacija, su kuria Aplinkos ministerija yra sudariusi atitinkamą sutartį, o keliuose numuštais žvėrimis turi pasirūpinti medžiotojai.
„Gauname nemažai pranešimų dėl gyvūnų, įsikuriančių sau neįprastoje aplinkoje. Štai Klaipėdoje netoli prekybos centro „Akropolis“ įsikūrė lapė. Nustatyta, jog ji nėra pasiutusi (pasak veterinarų, pasiutligės Lietuvoje kol kas šiemet dar nebūta), tačiau pamėgo tą vietą. Kita vertus, gal kieno ir prijaukinta buvo, o po to išmesta į gatvę… Lapė įsikūrė ir sostinės Sereikiškių parke. Lapės atrodo gal ir nušiurusios, matyt serga dabar gyvūnus puolančiais niežais.
Štai neseniai skambina iš Druskininkų: antrą valandą nakties miesto parke vaikšto stirna. Tegu vaikšto, kam ją trikdyti…“ – dėstė Gediminas Markauskas, pasidžiaugęs, jog jo vadovaujamame skyriuje specialistų iš gatvės nėra, visi turi 15-20 metų aplinkosaugininko darbo stažą, tad reagavimas į pranešimus esąs profesionalus, adekvatus.
Reikėtų pridurti, jog visi pokalbiai yra įrašomi ir saugomi tam tikrą laiką. Tai gali pasitarnauti ir atitinkamų specialistų kontrolei.
Pagerėjo ir pareigūnų socialinis statusas. 2014 metų gegužės mėnesį buvo pakeistas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, buvo numatytos papildomos teisės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams dėl veiklos ne darbo metu. Keista, jog anksčiau prieš pareigūno teigiamą veiką aplinkos apsaugos labui net buvo keliamos baudžiamosios bylos, mat pareigūnas dirbo, sučiupo, tarkime, brakonierių, ne darbo metu. Dabar už būdravimą papildoma priemoka – 10 proc. pareigybinės algos dydžio.
VAAT Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis aptarė tai, į ką labiausiai krypsta brakonierių žvilgsniai.
„Kasmet išaiškiname apie 4000 Gyvosios gamtos įstatymo pažeidimų. Iš to skaičiaus apie 80 proc. sudaro žvejybos taisyklių pažeidėjai, 20 proc. – medžioklės taisyklių pažeidėjai. Iš žvejybos taisyklių pažeidimų apie 20 proc. – šiurkštūs pažeidimai (čia – ir žvejyba tinklais, ir žvejyba žeberklais, kabliais, ir žvejyba uždraustose vietose). Nešiurkščiu pažeidimu vadinama žūklė be atitinkamo dokumento, kiti žvejybos režimo pažeidimai.
Iš pažeidimų medžioklėse šiurkštūs taipogi sudaro apie 20 proc. (čia – ir medžiojimas gyvūnų, kuriuos medžioti tiesiog draudžiama, ir medžiojimas be licencijos ar jų nepildant, draudžiamų priemonių naudojimas – kilpos, naktinio matymo taikikliai, duslintuvai ir pan.). Nešiurkštūs medžioklės taisyklių pažeidimai apibudinamai kaip saugaus elgesio reikalavimų pažeidimai, reikiamų dokumentų neturėjimas su savimi ir pan.“, – kalbėjo Kęstutis Motiekaitis.
Jis pridūrė, jog aktyvinant pareigūnų veiksmus, imantis papildomų priemonių prevencijai, taipogi dėl ženklesnių įkainių (padidėjo 10 kartų; litais skaičiuojant bauda gali siekti apie 3000-6000, kartu gali netekti ir šautuvo, transporto priemonės), atsiradusių 2012 metais, už žalą medžiojamiesiems gyvūnams ir žuvų ištekliams, yra aiški šiurkščių pažeidimų mažėjimo tendencija. Nūnai iš medžioklės pažeidėjų jau atimta 13 automobilių, iš jų teismo sprendimu 5 jau konfiskuoti, dėl kitų dar bylinėjamasi.
Neteisėtai žvejojant tinklu pažeidėjas gali susilaukti 1000 litų siekiančios baudos (neminint jau ieškinio dėl gamtai padarytosios žalos; karšis – 200, lydeka – 500, ungurys – 1000 litų), kartu konfiskuojat žvejybos įrankius, valtį.
Už medžioklėje padarytą žalą gamtai kišenė nukenčia dar labiau: už šerną – 500, briedžio patelė – 10000, briedžio ir elnio patinas – 19000 (dar vis skaičiuojant litais).
… Tądien prie Informacijos priėmimo ir valdymo centro pulto sėdėjusio VAAT Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Almanto ministras Kęstutis Trečiokas juokaudamas pasiteiravo: „Ar naktimis gerai čia išsimiegate, juk skambučių nebūna?..“
Gediminas Almantas sakė, jog užsnūsti visą parą monitoriuje informaciją „ganančiam“ specialistui tiesiog neįmanoma, nes skambučių vis gausėja. Žinoma, geriau būtų, jei jie nutiltų, nes tada būtų ženklas, jog brakonieriai, niekdariai, teršėjai kažkur evakavosi…
