Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimo išdavos

Konkursui GAMTOS FOTOGRAFIJA - 2017 Takelis miško ar banknotų link?.. JONO IGARIO (Telšiai) nuotrauka

2017-12-09 Kauno rajone, Raudondvaryje, surengtas steigiamasis sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ suvažiavimas.
Tarp iniciatorių – miškininkas profesorius Vaidotas Antanaitis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, agronomas teisininkas Gintautas Kniukšta, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas.

Šių metų liepą Seimas nutarė pertvarkyti Generalinę miškų urėdiją ir 42 regionines urėdijas – miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatant Vyriausybei. Pastaroji nutarė, kad miškus turi valdyti Valstybinė miškų urėdija su padaliniais.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjus sveikino Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai, kurie pažadėjo visada būti greta sprendžiant aktualiausius klausimus.
Žinomas miškininkas, pirmosios šalies Vyriausybės miškų ūkio ministras, profesorius Vaidotas Antanaitis laiške suvažiavimo delegatams ragino neleisti sugriauti tai, kas buvo kuriama kelis dešimtmečius.  „Turi gimti trečiasis sąjūdis“, – rašė žinomas miškininkas.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas mano, kad ant miškininkų galvų visiškai nepagrįstai buvo išpilta daug purvo. Tokiu būdu norėta pateisinti stumiamas pertvarkas.

„Regime didelį nepasitikėjimą reformos sumanytojais ir vykdytojais, nes išryškėjo jų finansiniai interesai, – kalbėjo R.Lapinskas. – Mes reikalausime pagrįstų ir protingų sperendimų“.

„Nesvarstykite, kur įkurti naujos įmonės centrą, tas centras veiks Skandinavijoje“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ pirmininkas Rimantas Braziulis.

Kovai prieš urėdijų reformą susibūręs sąjūdis lygina miškininkus su partizanais, reikalauja ministro galvos.
Priimtoje rezoliucijoje organizacija paskelbė reikalavimus Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui:
*Sustabdyti skubotai ir nekompetentingai vykdomą, tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą.

*Atšaukti iš užimamų pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Navicką – dėl nekompetentingai vykdomos Valstybinių miškų valdymo reformos, neskaidraus VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus ir valdybos konkurso organizavimo, galimai nusikalstamo Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų švaistymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje.

*Atlikti ir pateikti visuomenei planuojamos pertvarkos kaštų ir naudos analizę.

*Vyriausybei sudaryti darbo grupę, konsultuotis ir tartis su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ sudaryta derybine grupe dėl tolimesnių valstybinių miškų valdymo pertvarkos žingsnių.

*Parengti ilgalaikę miškų urėdijų darbuotojų valdymo programą, užtikrinančią siauros miškininkystės specializacijos darbuotojų darbo vietų išsaugojimą, arba lygiaverčio įdarbinimo užtikrinimą kitose darbovietėse.

*Užtikrinti skaidrumą ir kandidatų nepriklausomumą, parenkant valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovą.

*Atšaukti neskaidriai sudarytą įmonės valdybą ir iš naujo paskelbti narių atrankos konkursą.

*Įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patariamąją kolegiją Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ deleguotus atstovus.

*Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.1-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 11 d., siekiant išsiaiškinti, ar šio įstatymo priėmimo procedūra atitiko visus privalomus Lietuvos Respublikos Seimo Statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus.

*Atlikti tyrimą ir viešai paskelbti, ar minėtas įstatymas yra nepriekaištingas antikorupcinio vertinimo požiūriu.

*Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą nuostata, pagal kurią ministrai turėtų atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo, atliekant pareigas.

*Inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl suinteresuotų verslo grupių įtakos politikams priimant Miškų įstatymo pakeitimus.

„Šiandien miškas yra didžiausias Lietuvos turtas, kuris priklauso visiems. Skirtingai nuo kitų valstybės turtų, kurie buvo sėkmingai išgrobstyti, pavyzdžiui, laivininkystė, kurios nebeturime, miškai išsaugoti ir geri. Todėl neaišku, kodėl miškininkai yra tokie blogi ir pelningai veikiančias įmones staiga reikia draskyti“, – aiškino, kodėl prireikė burti sąjūdį, R.Lapinskas.