„Žemynos“ progimnazija, pasirinkusi Žemės deivės vardą, Mokyklos dieną tradiciškai švenčia kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną. Tai proga visai mokyklos bendruomenei prisiminti žmogaus ryšį su Planeta, jo pareigą Žemę saugoti, puošti, ir savo žinias, gebėjimus skirti jos gerovei kurti. Proga dar kartą įsiklausyti į protėvių maldą Žemei ir suprasti tos maldos žodžių prasmę. „Žeme, mano motina, tu mane pagimdei, tu maitini mane, tu nešioji mane, tu priglaudi mane po mirties“, – tokiais žodžiais garbino Žemę mūsų senoliai. O kaip mes ją garbinam?
Šiemet „Žemynos“ progimnazijoje Mokyklos ir Pasaulinės Žemės diena buvo skirta paukščiams – tarpininkams tarp žemės ir dangaus. Mokiniai ne tik dainavo dainas apie paukščius, klausėsi jų balsų įrašų, bet ir patys įvairius giesmininkus kūrė. Pradinukai savo sukurtais paukštukais papuošė mokyklos kieme augančius medžius, o vyresnieji surengė savo kurtų sparnuočių parodą. Kiekviena klasė sukalė po naują inkilą ir įkėlė jį paukščiams. Pasaulinės Žemės dieną visi mokiniai pasipuošė margaspalviais skėčiais, išgražintais paukščiais. Tai simbolis, jog Žemei reikalinga apsauga, globa ir mes pasiruošę jai padėti.
„Paukšti, mano broli“, – skambėjo mokinių eilėse Žemės vėliavos pakėlimo ceremonijos metu. Tai vertė suklusti, susimąstyti, kiek daug panašumo tarp žmogaus (ypač jauno) ir paukščio. Sparnuočiai yra skirtingi plunksnomis, giesmėmis, skydžiais. Mokiniai skirtingi savo pomėgiais ir svajonėmis. O mokytis – tai kilti aukštyn, tai skristi, nes žinojimas suteikia sparnus. Paralelė tarp paukščio ir žmogaus labai ryški. Kaip ir sparnuočiams, taip ir žmonėms: vieniems užtenka tik maisto, o kitiems reikia aukšto skrydžio. Mokyklos diena – įkvėpimas skrydžiui, nes jos metu pagerbiami stropiausi, pareigingiausi, kultūringiausi mokiniai, atskleidžiami jų pasiekimai įvairiose srityse.
„Žemynos“ progimnazijos kiemą puošianti dailės mokytojo Aido Balčiūno sukurta moderni skulptūra „Žemyna“, pasidabinusi obuoliais, gėlių žiedais ir paukščiais. Skulptūra kasryt einantiems į mokyklą mokiniams tarsi primena: gyvename tam, kad noktume, tai yra nuolat tobulėtume, kad žydėtume, tai yra savo darbais puoštume žemę, kad, kaip tie paukščiai, pakiltume aukštyn – įgyvendintume savo svajones.
… Pavasaris. Bunda žemė. Sugrįžta paukščiai. Šypsosi, dainuoja ir šoka vaikai. „Žemynos“ progimnazija mini Pasaulinės Žemės ir Mokyklos dienas, vaiką ir paukštį stengiasi pakylėti skrydžiui. Taip viskas gražiai susipina į visumą.
Autorės nuotrauka
