Skambant fanfaroms 2015-ųjų gruodžio 17-ąją sostinės rotušėje Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius dešimčiai Vilniaus miestui labiausiai nusipelniusiems žmonėms įteikė garbingiausius apdovanojimus – Šv. Kristoforo statulėles. Graži tradicija prieš Šv. Kalėdas pagerbti Vilniui nusipelniusiuosius organizuota jau 18 kartą. Šį kartą už nuopelnus aplinkos apsaugai laureatu tapo prof. habilituotas daktaras Pranas BALTRĖNAS.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto profesorius Pranas Baltrėnas yra vienas iš oro užterštumo kontrolės bei mažinimo technologijų kūrimo pradininkų Lietuvoje. Šių problemų sprendimui jis jau pašventė 45 metus. Jam vadovaujant vykdomi tarptautiniai projektai, nuolat kuriami nauji oro valymo įrenginiai bei technologijos bioskaidžioms atliekoms perdirbti – bioreaktoriai.
Prof. Pranas Baltrėnas – aktyvus visuomenininkas, jau 20 metų vadovauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos visuomeninei komisijai. Jo vadovaujama Aplinkos apsaugos visuomeninė komisija dirbo aktyviai, posėdžiai vykdavo kiekvieną mėnesį. Iš viso įvyko 240 posėdžių. Siekiant išsiaiškinti miesto problemą, kartais iš komisijos narių buvo sudaromos darbo grupės, kurios vykdavo į objektus bei problemines vietas Vilniaus mieste. Surinkta informacija buvo svarstoma komisijos posėdžiuose, tuo pagrindu buvo parengiami raštai savivaldybės tarybai, merui, komitetams, Aplinkos ministerijai ir kitoms žinyboms. Gaila, jog į visuomenininkų pasiūlymus ne visuomet atsižvelgiama.
Visuomeninė komisija stengėsi formuoti Vilniaus miesto įvaizdį aplinkos apsaugos srityje, kad Vilniaus miestas aplinkos apsaugos požiūriu būtų gražesnis, jaukesnis, būtu gera gyventi, dirbti ir ilsėtis. Komisija nagrinėjo oro taršos problemos iš transporto bei stacionarių šaltinių, triukšmo, elektromagnetinių laukų, pavojingų ir komunalinių atliekų tvarkymo, miesto žaliojo rūbo formavimo, pastatų aukštingumo reguliavimo, upės pakrančių, parkų tvarkymo. Komisijos pirmininkas ir nariai dalyvavo miesto strategijos formavime, Vilniaus m. bendrojo plano bei aplinkos apsaugos planų svarstyme. Svarstyta oro uosto triukšmo ir taršos aplinkai bei gyventojams poveikis. Komisija pritarė, kad mieste būtų statomas metropolitenas. Tai žymiai pagerintų miesto aplinkosauginę situaciją.
Praeito šimtmečio pabaigoje pradėjo džiūti Jomanto parko eglynas, tad nagrinėtos to reiškinio priežastys. Vėliau tame parke norėta įrengti futbolo aikštynus. Komisijos nariai teikė siūlymus, nagrinėjo parko išlikimo problemas. Šeškinės geomorfologinio draustinio ir gamtos paminklo Šeškinės ozo ir jo aplinkos tvarkymo bei apsaugos problemos, Neries slėnio dešiniojo kranto tarp Žaliojo ir Geležinio Vilko tiltų sutvarkymas, lapų ir kitų bioskaidžių atliekų kompostavimų aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų aikštelių skaičiaus ir tinkamų joms vietų parinkimas, Sereikiškių parko projekto vertinimo ir pasiūlymų pateikimas, Neries sveikatingumo trasos įrengimo ir daug kitų miestui svarbių klausimų nagrinėta Aplinkos apsaugos visuomeninėje komisijoje.
Trumpai apie apdovanotąjį
Pranas Baltrėnas gimė 1940 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio r. Savitiškio vienkiemyje. 1948 m. gegužės 22 d. su šeima buvo ištremtas į Sibirą (Krasnojarsko krašto Partizansko rajono Minos kaimą). Ten baigė vidurinę mokyklą ir technikumą. 1962 m. grižo į Lietuvą ir 1969 m. baigė Kauno politechnikos institutą.
Mokslinę veiklą pradėjo 1970 m. Kauno politechnikos institute Darbo apsaugos mokslinio tyrimo laboratorijoje vyresniuoju inžinieriumi, o vėliau – vyr. moksliniu bendradarbiu, vykdė ūkiskaitinius darbus.
1975 m. Ivanovo tekstilės institute apgynė kandidatinę disertaciją tema „Prietaisų tekstilės dulkių savybėms bei jų koncentracijai nustatyti ir oro valymo įrenginių taikant elektrostatinius laukus tyrimas“.
Nuo 1978 m. Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos pervedimu pradėjo dirbti Vilniaus inžineriniame statybos institute, 1985 m. jam suteiktas docento vardas.
1989 m. Sankt Peterburgo (tada Leningrado) inžineriniame statybos institute apgynė daktaro disertaciją (habilitaciją) tema „Koniologinių tyrimų teoriniai pagrindai, metodai bei priemonės statybos industrijoje oro dulkėtumui mažinti“.
Prano Baltrėno mokslinio darbo kryptis – technosferos užterštumo teoriniai ir eksperimentiniai kompleksiniai tyrimai ir aplinkosauginės technologijos.
Visoms sukurtoms priemonėms yra gauti patentai.
1990 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Prof. P. Baltrėno produktyvumas: 17 monografijų, 4 mokslinių knygų, daugiau kaip 390 mokslinių publikacijų, 92 išradimų, 24 mokomųjų priemonių, 3 vadovėlių, 32 publikacijų užsienio žurnaluose autorius ir bendraautorius, 85 konferencijų (iš jų 20 tarptautinių) dalyvis, 8 tarptautinių konferencijų sekcijų pirmininkas. Turi daug apdovanojimų. 2001 metais jis tapo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriumi.
Kęstučio Turonio nuotrauka
