Agnieška USCILIENĖ
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė

„Per ornamentą į mitologiją“

Renginio metu

Į Senųjų Trakų biblioteką sugužėjo Senųjų Trakų Kęstučio progimnazijos 5-6 klasių mokiniai su mokytojais Aušrine Lukošiūte-Aleksandravičiene ir Zbignevu Butkevič, kad susipažintų su ornamentais mitologijoje. Edukaciją vedė Alma Kasperavičienė – Senųjų Trakų seniūnijos gyventoja, amatininkė, bityno „Kupa“ vadovė.

Ornamentas visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apibrėžiamas kaip „dailės ir architektūros puošybos priemonė: raštas iš vieno arba kelių pasikartojančių elementų – motyvų. Ornamentu puošiami pastatai, taikomosios dailės dirbiniai, knygos.“ Pagal motyvus ornamentai skirstomi į geometrinius, augalinius, antropomorfinius. Pagal komponavimo būdą jie gali būti simetriniai, asimetriniai, juostiniai, koncentriniai, tinkliniai arba ištisiniai. Ornamentai yra kuriami įvairia technika – piešiami, tapomi, raižomi, drožiami, audžiami, aplikuojami, siuvinėjami. Ornamentuose taip pat atspindėjo tam tikro laikotarpio socialinė ir ekonominė sąlyga, ideologija, papročiai.

Lietuvių raštai, kaip baltų, latvių, turi vienodą semantiką. Tradiciniai ženklų pavadinimai mitologinėje gamtos stichijų sandaroje apima žemę, vandenį, ugnį ir orą. Kosmogoninėje schemoje jie atitinka žemės, erdvės (augalija, gyvūnija, paukščiai) ir dangaus pasaulio sritis (dangaus šviesuliai).

Vaikams buvo pristatyta 11 mitologinių ornamentų: pasaulio augalijos įvaizdis – obelėlė, eglutė, roželė; geometrinių figūrų įvaizdžiai – krikštelis, vingelis; gyvūnijos pasaulio įvaizdžiai – žalčiukas, varlytė; artefaktų ir kosmoso objektai – grėbliukai, šukos, svastika, baltų kultūroje susiję su Dievu, Saule, Perkūnu. Sužinoję reikšmes, vaikai patys ant lininių maišelių kūrė ornamentus, maketus.

Visada yra naudinga „pagilinti“ žinias apie mūsų kilmę, istoriją. Dėkojame už naudingą ir įdomų laiką edukatorei Almai.

Autorės nuotrauka