Aukštadvario regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su Čižiūnų socialinių paslaugų centru, rengia bendras ekskursijas, organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja vyresnioji karta ir moksleiviai. Organizatoriai, norėdami paminėti Etnografinių regionų metus, sumanė prieš Velykas, Didįjį ketvirtadienį, suruošti kiaušinių marginimo popietę „Didžiojo ketvirtadienio darbai: kiaušinių marginimas, raštų ir spalvų reikšmė“.
Artėjant Velykoms, vienai svarbiausių lietuvių švenčių, svarbu atlikti šį ritualą. Į Čižiūnų socialinių paslaugų centro salę susirinko senolės, kiaušinių margintojos, personalo darbuotojos ir net vyrai. Moterys iš anksto maišė dažus, trupino vašką, dėliojo džiovintas žoleles, ruošė adatėles…
Iš Aukštadvario regioninio parko direkcijos atvykusi „Velykų bobutė“ – kultūrologė Rita Balsevičiūtė – pasakojo apie seniausius kiaušinių puošimo būdus: dažymą žolelėmis, skutinėjimą, marginimą vašku. Labai įdomiai mūsų senolės ruošė „skroską“ kiaušiniams dažyti. Ją gamindavo iš ąžuolo ar juodalksnio žievių, senų gelžgalių, suodžių, smulkintų burokėlių. Viską puodan sudėdavo ir, užpylę vandeniu, pastatydavo rūgti 2 savaitėms. Tokiuose dažuose pamerkti margučiai įgydavo ryškiai juodą žemės spalvą. Spalvos taip pat yra labai svarbios lietuvių simbolikoje. Juoda spalva senoliams buvo viena iš pagrindinių, nes sakoma, kad ji visas spalvas sugeria. Tai pirmapradiškumas, juk tamsos gelmėse gimsta šviesa. Balta spalva – tyrumas, siela ir amžinybė. Gimimas iš tamsos, mirtis – išėjimas anapilin, ir vėl atgimimas. Kartu su juoda spalva jos atidaro ir uždaro visą amžinybės ratą. Tamsiai mėlyna spalva po juodos reiškia ribą, juodos spalvos atitolinimą.
Kiaušiniai buvo dažomi žolelėmis ir vašku. Ypač gražius raštų pavadinimus išsaugojo mūsų močiutės dzūkės: strakatukas, vilkašonis, lygiašonis, šulinukas, rūtukė, kripukė, dantukas, saulukė, mėnulukas, žvaigždukė, skiltuvukas, ratukas, vežimas, linelis, rugelis, vištakojis…
Po savaitės Velykų bobutė atvyko į Čižiūnų socialinių paslaugų centrą jau ne viena, bet su septyniais „anūkais“ – Aukštadvario vidurinės ir darželio mokyklos „Gandriukas“ moksleiviais. Jie atvyko į popietę „Per klonius, per laukus – atvelykis jau skuba pas mus“. Vaikučiai parodė meninę programą: sekė sakmes apie šokančią saulę, šventą ugnį ir vandenį, pasakojo apie juodą ir baltą gandrus, karūnuotą gyvačių karalienę, gyvates, žaidžiančias su karūna… Programoje buvo prisiminti ir velykiniai valgiai – velykinis „baronas“, pagamintas iš sviesto, na, ir, žinoma, kiaušiniai.
Programą padėjo paruošti moksleivė Ieva Baškevičiūtė.
Jauniausia dalyvė Auksė Taraškevičiūtė pasakojo apie „smalinį“ kiaušinį, o po to vaikučiai su seneliais ėmė ridinėti spalvingus kiaušinius. Geriausiai sekėsi Emiliui, jis pelnė daugiausiai.
Seneliai džiaugėsi, galėdami daug ką prisiminti. Daug džiaugsmo renginiai suteikė ne vien dalyviams, bet ir organizatoriams. Čižiūnų socialinių paslaugų centro direktorė Irena Kalkienė su šauniuoju kolektyvu džiaugėsi bendradarbiavimu, dėkojo vaikučių iš Aukštadvario etnografiniam kolektyvui „Lėda“. Ši veikla ugdo jaunimą gerbti vyresniąją kartą, skatina saugoti papročius, kurie mums tokie brangūs.
Onos Gaidamavičiūtės nuotrauka
