Kasmet kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Jungtinių Tautų oficialiai įteisinta 1971 m. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Tai diena, kai diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus, jei ir toliau nekreipsime dėmesio į visuomenės darnaus vystymosi būtinybę ir svarbą, jei mūsų veikla žydinčioje planetoje bus nukreipta tik beatodairiškam mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimui, negalvojant apie ateities kartas.
Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami riboti ir nuolat senkantys Žemės ištekliai. Įsisavinant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl ko šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose.
Gyvename tokiais laikais, kai žmonės savo kasdienybėje neišsiverčia be įvairiausių smulkių daiktų: dėžučių (popierinių ar plastikinių), maišelių, popieriaus, buteliuko vandens, lipnios juostos, vienkartinio naudojimo ir kitų svarbų „vaidmenį“ mūsų gyvenime atliekančių daiktų. Anksčiau ar vėliau visi šie mūsų naudojami daiktai virsta išmestomis šiukšlėmis. Ar dažnai susimąstome kur keliauja mūsų išmetamos šiukšlės? Pakelėse ir pamiškėse išmesdami šiukšles, daugelis įsivaizduojame, kad anksčiau ar vėliau jos „pranyksta“. Tačiau kaip greitai šis procesas įvyksta? Ilgamečiai mokslininkų tyrimai leidžia vis tiksliau nustatyti įvairių šiukšlių suirimo gamtoje trukmę. Tiesa, atliekų suyrimas didele dalimi priklauso nuo vandens, oro ir saulės spindulių poveikio. Todėl į plastikinį maišą suvyniotos ar užkastos atliekos irs daug lėčiau. Daug ginčų kyla dėl to, per kiek laiko suyra paprastas prekybos centro plastikinis maišelis. Nors dauguma šaltinių nurodo, kad jo „nebelieka“ per 10-20 metų, kai kurie tyrėjai teigia, kad šiukšlių laidojimo vietose, kur jų nepasiekia saulės spinduliai ir medžiagas ardantys mikrobai, plastikinis maišelis gali išsilaikyti net 400 metų. Dar ilgesnį laiką nesuyra plastikinis butelis, pagamintas iš polietileno tereftalato (PET), į kurį paprastai pilame mineralinį vandenį. Jei toks plastikas palaidojamas savartyne, tamsoje, jis suirti net per 400 – 500 metų. Ilgai gamtoje lieka ir metalinės skardinės. Įprastinė metalinė (plieno, alavo) pakuotė suyra maždaug per 50 – 70 metų. Daug ilgiau gamtoje išlieka šiuolaikiškos aliuminio skardinės su specialia danga. Spėjama, kad ji dirvožemyje gali išlikti daugiau nei 200 metų. Tuo tarpu jei ji atiduodama perdirbti, pas vartotoją „sugrįžti“ ji gali jau po 6 savaičių! Vis dėlto, ilgiausiai gamtoje išlieka įprastiniai stiklo buteliai. Turbūt nieko nestebina visiškai nepakitę sode ar sodyboje rasti pokariniai ar net prieškariniai buteliai. Vieni mokslininkai teigia, kad stiklo butelis gali suirti per penkis amžius, kiti nurodo netgi tokį skaičių… kaip 1 mln. metų. Taip pat nepamirškime ir mūsų „atsakingų“ gamtai vairuotojų, kurie kas keleri metai keičia savo automobilių sezonines padangas ir sąmoningai „užmiršta“ jas pakelėse ar miškuose. Gumai, kaip ir plastikui turi praeiti ilgas laikotarpis kol suirs.
Taip pat labai svarbu, kad atliekos būtų griežtai rūšiuojamos prie vandens telkinių ar jų pakrantėse. Paliktos šiukšlės paplūdimiuose prie jūros ar kitų vandens telkinių, tikras „delikatesas“ vietos gyvūnijai. „Delikatesas“ tik tuo atveju jei tai maisto atliekos, bet prisiminkime, kad maistas dabar supakuotas į tam tikrą medžiagą, kad laikytųsi ilgiau. Šios medžiagos kenkia vietos gyvūnams: paukščiams, žuvims. Gyvūnai prisiriję mūsų išmestų atliekų jų nevirškina ir gaišta, o tai siaubinga mirtis ir kraupus reginys žmonių pamėgtose vandens telkinių pakrantėse.
Žagarės regioninio parko direkcija Žemės dieną šiais metais paminės aktyviai – vyks įvairūs užsiėmimai Žagarės gimnazijos moksleiviams, direkcijos vyr. ekologas Raimondas Ginkus taip pat vyks su moksleiviais į edukacinį užsiėmimą Žagarės miške.
Sveikindami visus Žemės proga, kartu norime priminti, jog pavasario lygiadienis mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje, nes rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Kiekvieną dieną.
