Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Europos Komisijos viceprezidentu Fransu Timmermansu, eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovais birželio 5 d. Prezidentūros kiemelyje pasirašė „Žalios Lietuvos“ deklaraciją. Šis dokumentas – tai įsipareigojimas prisidėti prie Lietuvos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo.
„Žalios Lietuvos“ deklaraciją pasirašyti ir prie švaresnės ateities kūrimo prisidėti buvo kviečiami visi Lietuvos žmonės.
„Kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Pirmiausia – keisti savo vartojimo įpročius. Net ir nedidelis pokytis – plastikinio maišelio atsisakymas, rūšiavimas, kelionė dviračiu ar viešuoju transportu, o ne automobiliu turi didelę įtaką. Esminių permainų pasiekti pavyksta tuomet, kai veikiame visi kartu. Jeigu visa visuomenė prisidės prie aplinkos tausojimo ir darys sąmoningus, tvarius pasirinkimus, mūsų šalyje bus gera gyventi ir mums, ir ateities kartoms“, – sako Lietuvos vadovas.
Prezidento inicijuota „Žalia Lietuva“ visus metus kvietė visuomenę ieškoti sutarimo, kaip Lietuvą paversti švaresne ir klimatui neutralia valstybe. Vyko diskusijos ir forumai, kuriuose prekybos ir telekomunikacijų, energetikos, transporto, žemės ūkio, nevyriausybinių organizacijų, pramonės sektoriaus atstovų išsakytos idėjos, gerieji pavyzdžiai ir nubrėžtos kryptys tapo „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pagrindu. Šios iniciatyvos kontekste Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė ir pateikė Seimui Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, kuris daro sisteminį pokytį ir įpareigoja teisėkūros iniciatyvas vertinti per aplinkosaugos ir klimato kaitos prizmę.
***
„Žalios Lietuvos“ deklaracija
Mes, Lietuvos verslo, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, savivaldybių ir valdžios įstaigų, plačios Lietuvos visuomenės nariai ir atstovai,
siekiame prisidėti prie Lietuvos gerovės valstybės vizijos, kurios vienas iš esminių ramsčių yra žalios, aplinką ir išteklius tausojančios veiklos skatinimas, įgyvendinimo;
pritariame Europos žaliojo kurso strategijai, kuria siekiama skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą, iki 2050 metų sukuriant klimatui neutralią ekonomiką;
pripažįstame būtinybę išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti ekosistemų apsaugą ir pritarti Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijai;
su dideliu susirūpinimu vertiname grėsmę keliančias neigiamas klimato kaitos tendencijas;
nepritariame žmonių veiklos sukeliamai taršai, kuri kenkia Lietuvos žmonių sveikatai, Lietuvos gamtai ir lemia šalies biologinės įvairovės nykimą;
pritariame būtinybei skatinti tvarius ūkinės veiklos vykdymo principus ir remiame Europos Sąjungos strategiją šioje srityje;
tikime, kad realūs pokyčiai gali įvykti tik esant visų visuomenės grupių palaikymui ir įsitraukimui.
Įsipareigojame pagal savo veiklą, kompetencijas ir galimybes:
1.užtikrinti visavertį pilietinės visuomenės įtraukimą ir dalyvavimą priimant „žaliuosius“ sprendimus. Aktyvus visuomenės įsitraukimas stiprina demokratiją, pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrumą, užtikrina, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas būtų kokybiškesni, atitinkantys visuomenės lūkesčius ir poreikius;
2.integruoti aplinkosaugą į visų Lietuvos žmonių gyvenimus Visi valstybiniai sprendimai taip pat turėtų būti įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais;
3.šviesti, telkti ir įtraukti visuomenę, didinant aplinkosauginį sąmoningumą;
4.stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių vaidmenį;
5.ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą, mokyti ekologijos, gamtosaugos ir energetinio raštingumo mokyklose, įtraukiant tai į bendrojo ir neformaliojo ugdymo programas; populiarinti mokslo programas, susijusias su gamtosauga, ekologija, klimato kaita, energetika, taip pat skatinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą šiose srityse;
6.siekti kryptingo mokslo finansavimo ir institucijų bendradarbiavimo, ieškant naujų klimatui ir aplinkai palankių sprendimų;
7.stiprinti kultūros institucijų (muziejų, galerijų, bibliotekų) vaidmenį, prisidedant prie žalinimo iniciatyvų skatinimo, aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir ekologinio švietimo plėtros;
8.pasiekti, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis, klimato neutralumo tikslus iki 2050 metų, o 2030 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas valstybės mastu sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metais;
9.skatinti tvaraus vartojimo įpročius ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką; keičiant savo, šeimos, bendruomenės, organizacijos įpročius, reikšmingai mažinti tiesiogines ir netiesiogines šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas savo veikloje, mažinti oro ir vandens taršą, prisidėti prie kitų aplinkai palankių pokyčių;
10.skatinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, ieškant bendrų sprendimų dėl klimato ir aplinkosaugos tikslų;
11.siekti inovacijų: modernizuoti esamus technologinius procesus, veiklos praktikas, ieškoti aplinkai palankesnių technologinių sprendimų, skatinti skaitmenizavimą;
12.naudoti daugiau žaliosios energijos; didinti privačias ir viešas investicijas į aplinkai palankių energetinių technologijų vystymą ir diegimą, kurti tam palankią ir inovacijas skatinančią reguliacinę aplinką;
13.skatinti ir diegti ketvirtosios kartos šilumos ūkio ir vėsumos sektoriaus inovacijas, kartu išnaudojant išplėtotas centrinio šildymo sistemas;
14.skatinti mažiau taršias transporto rūšis; elektrines transporto priemones, remti ambicingus aplinkai palankesnius techninius reikalavimus, taikomus transporto priemonėms;
15.remti alternatyvių degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą transporte;
16.remti miestų ir regionų siekius eiti neutralumo klimatui kryptimi, diegti aplinkai palankius sprendimus, įskaitant žaliosios infrastruktūros diegimą, darnaus judumo planų įgyvendinimą, stiprinti viešojo transporto tinklą ir paslaugas kaip alternatyvą individualiam transportui;
17.ieškoti ilgalaikių klimato kaitos problemos sprendimų;
18.prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos;
19.skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą; siekti atkurti upių buveines ir rūpintis gera upių ekologine būkle; sustiprinti pastangas, siekiant apsaugoti dirvožemį, sumažinti jo eroziją;
20.apsaugoti vertingas miškų ekosistemas, remti gamtosauga pagrįstą miškų naudojimą;
21.užtikrinti Baltijos jūros ir jos išteklių apsaugą ir atkūrimą;
22.mažinti susidarančias ir pakartotinai nenaudojamas ar neperdirbamas atliekas, kenksmingųjų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose, naudoti produktus pakartotinai ar prailginti jų gyvavimo ciklą, siekti ryškių pokyčių maisto nešvaistymo srityje;
23.skatinti ir kurti aplinkai nekenkiančių paslaugų rinkas, padidinti pakartotinį įrangos naudojimą, taip pat orientuotis į reikalavimus tiekėjams, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos valdymo sistemų;
24.esmingai mažinti vienkartinius plastikos gaminius ar visiškai jų atsisakyti, siekti, kad privačios etiketės produktai turėtų perdirbamą arba daugkartinę pakuotę;
25.siekti integracinio augimo ir darnaus vystymosi žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose; skatinti inovatyvų, ekologinį, aplinkai palankų ūkininkavimą.
„Žaliojo pasaulio“ redakcijos archyvo iliustracija
