Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Paprasta plokščiapėdystė. Paprasta?..

Kiekvienas žingsnis – tai gigantiškas krūvis kojoms. Kai jos sveikos, amortizatoriaus vaidmenį vaikščiojant atlieka pėdos skliautas. Jis užsikrauna ant savęs didžiąją krūvio dalį ir ją sušvelnina, apsaugodamas vidaus organus nuo smūgių ir sukrėtimų. Bet kai tik pėda pradeda deformuotis (o dėl to ir atsiranda kojų skausmas), kyla rimtų problemų.

Esant plokščiapėdystei, amortizatoriaus vaidmenį atlieka kelių ir dubens sąnariai, arba dar blogiau – stuburas. Kai plokščiapėdystė tampa apleista, tarpslanksteliniai diskai pradeda nusitrinti nuo pastovaus brūžinimosi ir smūgių. Nervai būna suspaudžiami, vystosi osteochondrozė, atsiranda vidinių organų ligos, pastovūs galvos skausmai. Ir visa tai, atrodytų, nuo banalios plokščiapėdystės, kuriai (išskyrus šauktinius karius) paprastai niekas neteikia reikšmės.

Dar daugiau – dauguma žmonių net nenutuokia, kad turi plokščiapėdystę. Galime metų metais sukti galvą, kodėl taip greitai pavargstame arba kodėl mus pastoviai lydi galvos skausmai. Mums visai neateina į galvą, jog visa paslaptis – mums viso labo reikia įsigyti ortopedinę avalynę.

Pasitikrinkime patys  

Galima atlikti paprastą testą. Tam mums prireiks dviejų dalykų – riebaus kremo ir popieriaus lapo. Ištepkite kremu kojų padus ir atsistokite ant popieriaus. Stovėkite tiesiai, remdamiesi visa pėda, kitaip rezultatas gali būti klaidingas.

Dabar dėmesingai pažvelkite į savo pėdą. Normali pozicija yra ta, kai vidinėje pėdos pusėje esama įdubos (čia nesama antspaudo), kuris per vidurį užima daugiau kaip pusę pėdos. Jeigu šios įdubos nesama visai ar ji itin siaura (pusė pėdos ir mažiau) – jums plokščiapėdystė. Ir daugiau nereikia jokių plokščiapėdystės įrodymų.

Esama dar kelių plokščiapėdystės požymių: po fizinio krūvio ima skaudėti pėdą (pirmoji ligos stadija), vakarais pėdos pavargsta ir pabrinksta. Kai skausmas apima visą koją iki kelio, reikia kalbėti apie antrąją plokščiapėdystės stadiją. Trečiojoje susirgimo stadijoje ima skaudėti juosmenį, o vaikščiojimas su bet kokia avalyne tampa kančia. Skausmas kojose gali būti lydimas pastovių galvos skausmų.

Plokščiapėdystės simptomu gali būti ir negalėjimas apsiauti įprasto dydžio batus dėl to, kad pėda tapo platesnė. Paprastai plokščiapėdystę turinčių žmonių kulniukai nusidėvi pirmiausia iš vidinės pusės. Bet, ko gero, pats patikimiausias pėdos būklės diagnostikos metodas – kompiuterinis skenavimas, pasitelkus plantoskenerį.

Kaip gyventi be skausmo?

Ką gi daryti, jeigu aptikote savo pėdų deformaciją? Svarbiausia – nepanikuoti. Nors suaugusiųjų plokščiapėdystė ir negydoma, apsaugoti organizmą nuo jos poveikio visai realu.

Imkitės tokio veiksmų plano:

*Kiekvieną dieną nužingsniuokite ne mažiau kaip penkis tūkstančius fiziologinių, teisingų žingsnių: ženkite nuo kulno link pirštų, suteikite pėdai tolygų krūvį (batelius ant aukštų kulniukų teks išmesti arba palikti „labai labai“ iškilmingiems atvejams). Toks ėjimas atstato normalią kraujagyslių mikrocirkuliaciją kojose, aprūpina audinius deguonimi, atkuria apykaitos procesus.

*Masažuokite pėdas kaip įmanoma dažniau. Masažas labai naudingas ne tik kojoms, bet ir visam organizmui. Juk seniai žinoma, kad pėdose susitelkusios visų organų nervinės galūnės. Veikdami šiuos biologiškai aktyvius taškus, energija pripildome visą organizmą! Taip pat labai naudinga pėdų gimnastika. Bet apie jos metodiką geriau pasiteirauti gydytojo.

*Na, o dabar – pagrindinė taisyklė. Reikia įsigyti ortopedinę avalynę, pagamintą iš aukštos kokybės, natūralių medžiagų, ortopediškai palaikančių visą pėdą.

Ar jūsų avalynė tinkama?  

Amerikiečių mokslininkai iš Bostono universiteto ir Gerontologijos instituto patvirtino seną hipotezę: daugiau kaip ketvirtadalis pacientų, apsilankančių pas medikus pasiskųsti skausmais kojose, paprasčiausiai nešioja nepatogią avalynę.

Kaip suprasti – tinkamą avalynę dėvite ar ne? Tai elementaru! Jeigu jūs su savo avalyne ilgą laiką nepavargstate, kiek bevaikščiotumėte per dieną, jeigu jaučiate malonų ir tolygų pėdos palaikymą vaikščiodami, jeigu jūsų kojų dienos pabaigoje nemaudžia, o sugrįžus į namus, nesinori kuo greičiau apsiauti šlepetes, vadinasi, pasirinkote tinkamą avalynę. Deja, praktika rodo, kad mes dažniausiai avime ne tai, kas naudinga mūsų kojoms. Moterys nešioja batelius ant aukštų kulniukų ir tikisi, kad jų kojos atrodys puikiai visada. Vyrai avi kietus aštrianosius batus, negalvodami apie pirštų ir pėdos komfortą.

Prisiminkite: tiktai avalynė su užrašu „ortopedinė“ leidžia įsitikinti, kad ji bus naudinga jūsų kojoms.

Įdėklai sukuria komfortą

Ką gi daryti, jei jūs nei už ką nenorite išsiskirti su mėgstama batų pora, kokių argumentų bepateiktų gydytojai ir jūsų pačių geliančios pėdos? Ir šiuo atveju šiuolaikiniai „sveikos avalynės“ gamintojai turi savo receptą. Tai – ortopediniai įdėklai. Jeigu juos teisingai parinksime (o tą padaryti padės gydytojas), jie pavers jūsų avalynę žymiai patogesne – kokia kieta ir nepatogi ji jums bebūtų. Visais kitais atvejais įdėklai užkerta kelią plokščiapėdystės vystymuisi ir užtikrina taisyklingą pėdos amortizaciją.

Netingėkime imtis pratimų

Žinoma, įsigyti ortopedinę avalynę esant plokščiapėdystei – labai svarbu, bet kokius batus beišsirinktumėte, skirti dėmesio kojoms reikia kasdien. Darbo dienos pabaigoje, kad kojos neskaudėtų, atlikite nesudėtingą gimnastiką pėdoms. Po jos nuovargį kaip ranka nuims.

*Pavaikščiokite iš pradžių ant pirštų galiukų, vėliau – ant pėdų.

*Sėdėdami kelkite kojų pirštukais mažus daikčiukus ir ridenkite pėdomis apskritus daiktus (pav. sviedinuką ar kremo dėžutę).

*Pavaikštinėkite ant išorinių šoninių pėdų paviršių.

*Uždėkite rankas ant juosmens ir 10-15 kartų pasistiebkite.

Nuovargio ir įtampos padeda atsikratyti vonelės su mėtomis, dilgėlėmis, gysločiais, šalpusniais. Vonelėse kojas reikia laikyti ne mažiau kaip dvidešimt minučių, o vandens temperatūra neturi būti mažesnė kaip 38 laipsniai. Raminantį ir atgaivinantį poveikį turi vonelės su jūros druska. Ir dar vienas patarimas – dažniau ilsėkitės, iškėlę kojas.