Deginamos pakuotės ir plastikas
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūra iš portalo Etaplius korespondento gavo pranešimą, kad Šiauliuose, Pramonės g., viename autoservise yra deginamos šiukšlės. Aplinkosaugininkai operatyviai sureagavo į pranešimą ir nuvykę nurodytu adresu rado metalinę dėžę, kurioje dar ruseno popieriaus pakuočių likučiai. Matėsi ir plastiko deginimo likučiai.
Įmonės vadovas paaiškino, kad pakuotes su plastiku į konteinerį sudėjo ir padegė šaltkalvis suvirintojas S. Ž.. Vyras, esą, taip norėjęs pasišildyti. S.Ž. už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą surašytas protokolas (ATPK 83 str.). Vyrui teiktas administracinis nurodymas sumokėti 14 EUR baudą.
Pakuotes ir plastika naudoti kaip kurą draudžiama. Žaliavos turi būti rūšiuojamos ir perduodamos atliekų tvarkytojams. Popierinė pakuotė yra perdirbama ir iš jos gautos žaliavos dėka taupomi gamtiniai resursai bei mažinamas aplinkos teršimas.
Pastebėję deginamas atliekas galima kreiptis į artimiausią miesto ar rajono agentūrą arba pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
*
Aplinkos oro kokybė
Ji miestuose priklauso nuo teršalų emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių bei meteorologinių sąlygų. Dėl intensyvios ciklonų veiklos Lietuvoje vyrauja palankios teršalų sklaidos sąlygos – nepastovūs, vėjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna ir nusodina orą teršiančias medžiagas. Teršalų koncentracijų ore padidėjimą lemia anticiklonai. Tada vyrauja orai be kritulių, su nestipriais vėjais, žiemą paprastai stipriai atšąla, vasarą vyrauja karštis. Tokiais atvejais miestuose, kur daug taršos šaltinių, oro užterštumas padidėja ir net viršija ribines vertes.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius, pagal aplinkos ministro patvirtintą Oro kokybės monitoringo aglomeracijoje ir zonose 2014 metų planą, Šiaulių regione aplinkos oro kokybę stebėjo Šiaulių, Mažeikių ir N. Akmenės oro kokybės tyrimo stotyse (OKTS). OKTS automatiniais analizatoriais nepertraukiamai matuojama kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto dioksido, azoto monoksido, azoto oksidų ir ozono koncentracijos bei meteorologiniai parametrai, paimami mėginiai sunkiųjų metalų (švino, arseno, nikelio, kadmio) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, benzo(a)antraceno ir kt.) koncentracijų nustatymui iš KD10 frakcijos.
Aplinkos oro kokybės vertinimui OKTS turi būti surinkta ne mažiau 90 % teršalų parametrų matavimų duomenų. 2014 m. surinkta 4380 matavimų duomenų, t. y. 92,8 %.
Pramonės centruose Mažeikiuose, N. Akmenėje oro kokybė priklauso nuo vieno stambaus teršėjo emisijos. Nepalankios sklaidos sąlygos susidaro pučiant tam tikros krypties vėjui, nešančiam teršalus nuo pramonės įmonės miesto link. N. Akmenėje nepalankus yra rytų ir pietryčių vėjas, Mažeikiuose – šiaurės vakarų vėjas. Aplinkos oro kokybė dažniausiai pablogėja šaltuoju metų laiku dėl intensyvaus kūrenimo energetikos įmonėse ir individualiuose namuose bei transporto taršos, pavasarį – dėl pakeltosios taršos nuo neišvalytų teritorijų ir transporto taršos.
Aplinkos oro kokybė vertinama pagal Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas normas – ribines vertes (metines, paros, 1 h, 8 h, 35 d./m.) su leistinais nukrypimo dydžiais, informavimo ir pavojaus slenksčiais nustatytais žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės vertinimą Lietuvos miestuose atlieka Aplinkos apsaugos agentūra.
Pagal turimus duomenis Šiaulių, Mažeikių, N. Akmenės OKTS 2014 m. nebuvo viršytos visų matuotų teršalų parametrų vidutinės metinės ribinės vertės. Neviršytas leistinas vidutinių paros kietųjų dalelių KD10 koncentracijų viršijimų skaičius 35 p./m.
Detalius aplinkos oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti AAA interneto svetainėje http://gamta.lt.
*
Tikrintos katilinės
Iš kaminų kylantys dūmai priverčia susimąstyti, kuo kvėpuojame, kas teršia orą. Žmonių akys dažniausiai krypsta į didžiuosius įmonių kaminus. Įstatymai įpareigoja ūkio subjektus individualiai imtis priemonių, kad dėl jų veiklos nebūtų neleistinai teršiama aplinka. Įmonės, kurios naudoja pusės megavato (MW) ir galingesnius kieto kuro katilus, privalo turėti taršos leidimus bei vykdyti išmetamų teršalų monitoringą ir apskaitą, o duomenis teikti aplinkos apsaugos agentūrai.
Prievolė turėti leidimą tokių katilinių eksploatavimui numatyta Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2014 kovo 6 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259, 6 p. Nors Taisyklės įsigaliojo kovo 7 d., esamiems įrenginiams ši prievolė įsigaliojo tik lapkričio 1 d., tad visos įmonės turėjo pakankamai laiko pasirūpinti taršos leidimais.
Į aplinkos orą išmetamų teršalų matavimus turi vykdyti veiklos vykdytojai eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kurių vardinė šiluminė galia didesnė kaip 0,12 MW. Matavimų atlikimo dažnumas – priklausomai nuo naudojamų įrenginių galios ir kuro rūšies. Tokia prievolė numatyta Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244, 15-20 punktuose.
Šiomis dienomis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko 14-kos regione esančių katilinių, kurios neturi taršos leidimų, neplaninius patikrinimus. Nors patikrinimai dar nebaigti, bet jau dabar aiškėja, kad bent 11-oje iš jų yra padaryti administracinės teisės aktų pažeidimai. Net 9 katilinės buvo eksploatuojamos neturint joms privalomų taršos leidimų. Dvi iš patikrintų katilinių neeksploatuojamos, o vienoje (UAB ,,Litesko“ filialo ,,Kelmės šiluma“, Vilties gatvės) katilinėje patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.
Atsakingiems asmenims surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai už veiklą neturint taršos leidimo ir bus taikoma atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso 512 straipsnio 6 dalyje. Juridinio asmens vadovui už tokį pažeidimą gresia nuo 434 eurų iki 868 eurų.
Dviejų įmonių atsakingiems asmenims protokolai surašyti už iš katilinių išmetamų teršalų monitoringo nevykdymą (ATPK 5122 str. 4d.) ir administraciniais nurodymais skirtos 43 Eur baudos.
Visos tikrintos katilinės naudoja biokurą, tačiau už laikotarpį nuo 2014 11 01 iki kol gaus leidimus, privalės mokėti mokesčius už aplinkos taršą padidintu tarifu. Sumos bus ženklios – pirminiais vertinimais bent kelioms įmonėms gali siekti ir 5000 eurų.
Dar ne visose įmonėse žinoma, kad nuo 2014 metų birželio 27 d. įsigaliojo nauja Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių (toliau – Pelenų tvarkymo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymu (Nr. D1-572), redakcija. Vadovaujantis Pelenų tvarkymo taisyklėmis susidarantys pelenai turi būti naudojami pagal perengtą Pelenų naudojimo planą. Kai kurios įmonės vis dar vadovaujasi seniau galiojusia tvarka ir nėra pasirengusios Pelenų naudojimo planų.
Patikrinimų metų paaiškėjo dar ir kita negera tendencija. Įmonės, kurios neturi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar tašos leidimo, dažnai pamiršta apie LAND 43-2013 numatytą prievolė – pasitikrinti išmetamų aplinkos oro teršalų koncentracijas.
Balandžio mėnesį aplinkosaugininkai rengs naujus reidus ir tikrins įmones eksploatuojančias katilines, kurioms privaloma vykdyti išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringą. Iki pavasario laiko yra, tad į aplinkos orą išmetamų teršalų matavimų neatlikusios įmonės specialistai turėtų suskubti.
Autoriaus nuotrauka
