Visuomenę „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) jau informavo, jog mūsų šalies Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, į kuriuos su parodymais kreipėsi konkurentai, atliko tarptautinį detalų tyrimą dėl pavojingų atliekų tvarkytojo veiklos. Po septynerių metų vykusio teisinio proceso, kaip rašoma „Atliekų tvarkymo centro“ (ATC) išplatintoje informacijoje, Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad pavojingos atliekos buvo tvarkomos tinkamai. Regis, čia turima omenyje „Atliekų tvarkymo centras“ pozicija, veikla?
Kuo tą tinkamumą pagrįstumėte, jei nežinotume ir minėto teismo sprendimo?
Dar 2012 m. į teisėsaugą su melagingu skundu kreipėsi elektronikos ir baterijų atliekų tvarkymą organizuojanti asociacija EPA, kuri skunde nurodė, kad neva ATC netinkamai tvarko autoservisų ir kitas atliekas. Įdomi detalė, kad EPA neorganizuoja autoservisų atliekų tvarkymo, bet šias paslaugas teikia su asociacija glaudžiai susijusi Kauno bendrovė „Žalvaris“. Vėliau į Generalinę prokuratūrą su panašiais kaltinimais kreipėsi ir Nacionalinė atliekų tvarkytojų konfederacija. Tiek šios konfederacijos vadovas Vidas Pocius, tiek asociacijos EPA vadovas Giedrius Mikulskas yra susiję su „Žalvariu“ ir jo akcininkais.
Šis ir kiti ikiteisminiai tyrimai, kuriuos inicijavo konkurentai, patvirtino, kad ATC tinkamai vykdo veiklą. Belieka tik apgailestauti, kad valstybė švaisto daug lėšų melagingos informacijos patikrinimui ir dėl to neturi galimybių esminiams aplinkosaugos problemoms spręsti.
Gal, sakau, konkurentai turi ATC adresu kokių rimtų kaltinimų dėl technologinių dalykų, į kuriuos, girdi, teismuose nesigilinama?..
ATC nuolat investuoja į atliekų tvarkymo technologijas. Pavyzdžiui, įmonė pirmoji Baltijos šalyse investavo ir pastatė vokiečių gamybos autoservisų atliekų perdirbimo įrenginį, nors daugybė metų iki ATC veiklos pradžios veikę konkurentai į modernią įrangą ir technologijas neinvestavo. Mes ir toliau investuojame į pažangias atliekų perdirbimo technologijas.
„Atliekų tvarkymo centras“ taipogi informavo visuomenę, jog septynerius metus užtrukęs teisinis procesas taip pat atskleidė didelių atliekų tvarkymo kainų Lietuvoje priežastis.
Kokios tos priežastys? Kas sietina su tomis slegiančiomis atliekų tvarkymo kainomis?
Mano nuomone, vykęs teisinis procesas tikrai parodė, kodėl Lietuvoje tvarkant atliekas gyventojus ir verslą slegia pernelyg didelės kainos (didesnės kai kuriose pozicijose nei užsienyje, turiu omenyje ES šalis – Lenkiją, Latviją, gal net ir Vokietiją). Ši situacija susidarė dėl nepakankamos konkurencijos rinkoje, senų rinkos dalyvių bandymo net ir neteisėtais būdais išlaikyti dominuojančias pozicijas rinkoje. Taip pat didelių kainų priežastimi galima įvardyti per didelę ir neefektyvią administracinę naštą atliekas tvarkančioms įmonėms.
Teismams buvo, ko gero, labiausiai skundžiamos dvi su atliekomis susietos bendrovės (kartu kaltintos, kartu ir išteisintos): UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Biosistema“. Gal galėtumėte kiek papasakoti apie šių bendrovių funkcijas ar veiklos kryptis?
„Atliekų tvarkymo centras“ vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą, vežimą, saugojimą, perdirbimą ir eksportą. Atliekas surenkame visoje Lietuvos teritorijoje iš įvairių įmonių ar organizacijų, bendrovių, gyventojų. Pagrindiniai atliekų surinkimo srautai: nebenaudojama elektros ir elektronikos įranga, buitinė technika, autoservisuose susidarančios atliekos (panaudota alyva, pašluostės, atitarnavę akumuliatoriai, automobiliniai filtrai, amortizatoriai ir įvairios kitos autoservisuose susidarančios atliekos).
„Biosistema“ nevykdo atliekų tvarkymo, o vykdo aplinkosaugines konsultacijas, rengia aplinkosauginius dokumentus ir pan.
Ko nepadaroma, kai visiems reikia kuo solidesnio pelno…
„Atliekų tvarkymo centrui“ einant į rinką, t.y. pradedant veiklą, analizavome kainas, kaštus, veiklos sferas… Pastebėjome, jog atliekų surinkimo, perdirbimo kainos yra žymiai didesnės nei galėtų būti. Mūsų veiklos pradžioje rinkos monopolį praktiškai turėjo „Žalvaris“, kuriam naujo rinkos dalyvio pasirodymas buvo itin finansiškai nenaudingas. Mūsų veikla buvo nepalanki tiek „Žalvariui“, tiek su juo susijusioms organizacijomis – Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacijai, asociacijai EPA, taip pat bendrovei „Ekokonsultacijos“ ir kt. Nuo veiklos pradžios teigėme, kad už atliekų tvarkymą turi būti mokama vieną kartą. Jei sumoka gamintojai-importuotojai, tuomet atliekų turėtojas (autoservisas ar gyventojas) mokėti neturi. Šis principas ir užtikrina pigesnį bei efektyvesnį atliekų tvarkymą. Mums pradėjus rimtai dirbti, suprantama, konkurentai prarado dalį pelno ir matyt tai sąlygojo nesąžiningą konkurenciją, melagingos informacijos teikimą visuomenei.
Kas čia turėtų būti, tarkime, arbitru (dar iki teismo) – Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių institucijų valdininkai?
Pagrindiniais atliekų tvarkymo sektoriaus dalyvių kontrolieriais ir pagalbininkais turėtų būti Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tvarka šiame sektoriuje daug priklauso tiek nuo teisės aktų, tiek nuo minėtų institucijų pareigūnų profesionalumo.
Tarkime, jog po šio mūsų pokalbio einu pas aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką ir jo teiraujuosi: ar viskas padaryta, kad atliekų surinkimo bei perdirbimo sferoje būtų maksimali tvarka? Ar čia Aplinkos ministerija gali kur kas daugiau? Ką galėtumėte aplinkos ministrui kai ką ir pasufleruoti?
Nesu ministras ar jo patarėjas, tad… Galėčiau kalbėti apie tai, ko mes norėtume, kad padėtis dar kiek gerėtų.
Norėtume vienodų konkurencinių sąlygų (na, tarkime, jei jau tikrina, kad ta operacija būtų visiems vienoda – ir kiekybe, ir kokybe; tarkime, buvęs Vilniaus RAAD 2016 metais mus tikrino 43 kartus, o analogiška veikla užsiimančius kitus tikrino 2-3 kartus – galima įtarti, jog taip buvo siekiama „Atliekų tvarkymo centro“ konkurencingumo mažinimo; kita vertus, kenčia „Atliekų tvarkymo centro“ reputacija, mažiau gauname ir pajamų, bloga darbuotojų nuotaika). Reikėtų supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, aplinkosauginių leidimų, licencijų išdavimo tvarką, kad lengviau būtų galima įeiti į rinką.
Natūralus klausimas: tai juk gali būti kažkam naudinga?..
Nesu kokių nors sąmokslo teorijų šalininkas… Gal būna keblumų ir perkeliant į Lietuvos teisinę bazę ES direktyvas, gal reikia daugiau kontrolės. Svarbiausia atsisakyti visų administracinių procedūrų, kurios iš esmės neduoda valstybei naudos, o tik blogina konkurencinę aplinką.
Anksčiau kai kurių pavojingų atliekų praktiniu tvarkymu užsiėmė buvusi Ūkio ministerija (dabartinė Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Tad ir ši ministerija turėtų būti kaltinama dėl netvarkos šioje srityje, dėl pernelyg didelių pavojingų atliekų tvarkymo kainų?
Visą atliekų tvarkymo rinką kontroliuoja Aplinkos ministerija. Tiesa, pagal priklausomybę, pavojingas atliekas utilizuojanti „Toksika“ atskaitinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Nors tą pačią „Toksiką“ kontroliuoja Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos.
Tradiciškai Druskininkuose kasmet vyksta forumas, kuriame kalbama apie atliekų tvarkymą. Ar jame taipogi esama tendencijų, rodančių, jog forumas yra tarsi savųjų sueiga, kur sąlygas diktuoja savieji? Jei taip teigtumėte, ką konkrečiau galėtumėte paminėti?
Faktas yra tas, kad atliekų tvarkymo forumą organizuoja su atliekas tvarkančia įmone „Žalvaris“ susijusi bendrovė „Ekokonsultacijos“. Forumo turinys atskleidžia, kad jis yra šališkas ir naudingas tik tam tikriems rinkos dalyviams. Kita vertus, visi turi galimybių viską apmąstyti ir pasidaryti sau kai kurias išvadas. Bent mes nesame įsitikinę šio forumo skaidrumu.
Norėtųsi, jog pateiktumėte kokių nors pavyzdžių, kuriais pagrįstumėte teiginį apie privačių ir viešųjų interesų konfliktą.
Galėčiau užsiminti, jog teisminiame procese „Atliekų tvarkymo centrui“ itin priešiška savo išvadomis (jos buvo pripažintos kaip klaidinančios ir melagingos, esą, „Atliekų tvarkymo centro“ veikla yra netinkama visose gamybinėse grandyse) buvo viena Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnė Marija Lippa, kuri šiuo metu dirba „Ekokonsultacijų“ partnere. Tai – akivaizdus privačių ir viešųjų interesų konfliktas.
Sakoma, jog kiekvienas Lietuvos pilietis nors kartą savo gyvenime stojo prieš teismą. Gal tai normalu, kai konkurentai nuolat siekia bylinėtis, ypač jei tai kuriai nors pusei pavyksta. Kiek „Atliekų tvarkymo centras“ turi realių konkurentų (galite ir konkrečiai neminėti, o pasakyti bent skaičių), kokios jų galimybės ateityje, po to, kai konstatavote: teisinį procesą mes laimėjome.
Lietuva yra maža valstybė, todėl konkurencija atliekų sektoriuje yra labai nedidelė – gal dėlto ir tokia nuožmi. Labiausiai norėtųsi sveikos konkurencijos ir kad žalingos visam sektoriui melagingos informacijos teikimas baigtųsi. Sąžiningai konkuruojame rinkoje ir vadovaujamės sąžiningo verslo etika. Siekiame ir sieksime, kad tvarkant atliekas, jų turėtojams kainos būtų kuo palankesnės.
Teisinis procesas, kaip supratome, vyko septynerius metus. Tad ir galvojau simboliškai pateikti septynis pasiteiravimus, tačiau…
Tačiau kas neužfiksuota kokiuose septyneriuose klausimuose, t.y. ką dar norėtumėte pridurti?..
Svarbiausia, kad visi gerai ir sąžiningai atliktų savo pareigas: Seimas ir Vyriausybė užtikrintų tinkamą atliekų sektoriaus teisinį reglamentavimą, kontroliuojančios institucijos efektyviai vykdytų kontrolę, atliekų tvarkytojai saugiai perdirbtų atliekas, o gyventojai ir įmonės atliekas rūšiuotų ir atiduotų tvarkymui.
Dėkoju už pokalbį.
Augusto Uktverio nuotrauka
