Talkose ,,Darom“ dalyvaujame nuo pat pradžios. Malonu, jog kasmet galime prisidėti prie miškų, upelių bei upių pakrančių švarinimo. Kadangi bendraujame su Neries regioninio parko direkcija, tai talkų vietos sukasi apie Nerį. Gražu, kai šios upės pakrantėse nelieka šiukšlių, kurias surenka ir darbščios mūsų progimnazijos vaikų rankos.
Pernai tvarkėme Neries pakrantę viename jos krante, ties Saidžiukų šaltiniu, o šiais metais Neries regioninio parko biologas Saulius Pupininkas mus palydėjo į kitą Neries kranto pusę, ties Saidės rėva. Nustebino Saidės upelio, kuris įteka į Nerį, grožis.
Kas dar ten nebuvote – siūlome nuvykti… Upelis mums priminė kalnų upelio tipą – greita srovė, aukšti krantai, nors negilus. Čia pakrantės švarios, bet prie Neries šiukšlių aptikome.
Kaip visada, vyrauja plastikiniai bei stikliniai buteliai, palikti nedraugingų gamtai žmonių. Padirbėjome nuoširdžiai, pakrantėje šiukšles surinkome. Oras buvo vasariškas, o po talkos, kitą dieną, atšalo ir daug lijo. Matyt, mums padėjo pati gamta, juk gerus darbus lydi sėkmė.
Visada, rinkdami šiukšles upės pakrantėje, pykstame ant tų žmonių, kurie, atsinešę pilną tarą, nebegali jos parsinešti tuščios. Tačiau nemaloniai nustebino ir krūvos automobilinių atliekų, sumestų prie senų, apleistų pastatų, kur šiukšles atvežė ir paliko automobilius turintys žmonės: tai – ir padangos, ir kitos metalinės, plastikinės automobilių dalys…
Negi mamos, tėveliai ir mokytojai jų niekada nemokė: šiukšlinti negražu?…
Bet mes, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokiniai, tikime, jog kasmet vis daugiau žmonių saugos mūsų gražią gamtą, nešiukšlins jos.
Juk kadaise numesti šiukšlę buvo nuodėmė… Ir niekas to nedarė.
Gamta – mūsų namai. O namus reikia saugoti ir puoselėti, tik tada juose bus malonu ir sveikai gyventi, ir ilsėtis.
Marijos Mašanauskienės nuotrauka
