Nemuno kilpos...
Birštono miesto centrinis parkas lankytojus kviečia nuo 2012 metų. Tai miškas mieste, kuriame natūraliai susiformavęs takų tinklas. Parkas atnaujintas pritaikant aktyviam poilsiui ir turizmui, įrengiant reikalingą infrastruktūrą. Parko plotas – 25 ha. Šiame parke galima pasivaikščioti trimis pagrindiniais takais: sporto, skulptūrų ir Nemuno vingių.
„Nemuno vingių takas“ – visame parke įkomponuotas ir nepaprastai „išlaikytas pagal mastelį“ Nemunas, kur jis teka apie 60 km, o projekte atspindintis 80 km. Taigi, galima sakyti, jog tai didžiausias Nemuno žemėlapis Lietuvoje. Jis yra sumažintas 40 kartų. „Nemuno vingių takas” vingiuoja 2 km po visą parką, apjuosdamas skulptūras, treniruoklius, žibučių, pakalnučių ir žemuogių laukymes. Takas išdėliotas lauko akmenimis, todėl lengva pastebėti vingiuojantį per visą parką. Tačiau vaikštant taku ir neturint žemėlapio kiek neaišku, kaip Nemunas vingiuoja, kurioje kilpoje esi, nes nepažymėta jokia kilpos užuomina.
Birštono savivaldybės iniciatyva dabar kiekvienas, einantis „Nemuno vingių taku“, žinos kurioje vietoje jis yra. Take pastatyti 8 rieduliai su pagrindinių bendruomenių užrašais: Matiešionys, Siponys, Puzonys, Nemajūnai, Birštono viensėdis, Birštonas, Prienai, Punia. Siekiant projektą suvis įgyvendinti, buvo reikalingi rieduliai, meistrai. Reikėjo ir lėšų, kurių dalį surinko pačios bendruomenės.
Vykdant projektą sunkiausia buvo rasti tinkamų riedulių, nes dauguma jų tiesiog įaugę kaimuose, senose sodybose ar laukuose, o kai kuriems iškelti reikėjo sudėtingos technikos. Kaip pasakoja Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius, rieduliai atsirado tarsi koks stebuklas. Apie jų paieškas vicemeras papasakojo Antanui Radvilai, kuris darbavosi prie „Eglės“ sanatorijos pamatų kasimo. Čia buvo iškasta Nemuno senojo ledynmečio slėnio rieduliai, kurie geranoriškai buvo padovanoti parkui.
Projektui vykdyti reikėjo meistrų. Apklausoje atsiliepė Stakliškėse esanti IĮ „Stakmuo“. Buvo tartasi su profesoriumi, skulptoriumi Aloyzu Toleikiu, architektais. Konstatuota, jog reikėtų papildomai ant akmens iškalti kompasą. Pradžioje buvo planuota pastatyti 6 riedulius (Birštono bendruomenei), tačiau meistrai pagamino dar vieną riedulį Prienams, nes kaip Nemunas įsivaizduojamas be šio rajono centro… Daugelis sako: Prienų akmuo – pats gražiausias ir spalvingiausias, nes jį padovanojo patys Prienų krašto meistrai.
O Punia? Ji juk Birštoną sieja ir su asociacija „Panemunės dzūkai“? Vicemero iniciatyva būta kompromiso, kurio dėka atsirado ir aštuntasis – Punios – riedulys.
Idėja, sklandžiusi keletą metų, jau įgyvendinta. Laikui bėgant, manykime, šiame take atsiras ir daugiau riedulių, kuriuos norės pasistatyti ir kitos bendruomenės.
… Keliaujantiems šiuo taku dabar ir be žemėlapio aišku, ne tik kurioje Nemuno kilpoje jie yra, bet ir kuriame Nemuno krante galima surasti šią vietovę. Belieka tik padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos įgyvendinimo ir gyventi su viltimi, jog ji bus puoselėjama dar ir ateityje, pažymint pačius svarbiausius istorinius objektus, kad keliaujantiems šiuo taku būtų tarsi plaukimas Nemunu.
Autorės nuotrauka