„Nekaltiems“ ftalatams vandeny „sužydėjus“…

Vandenys ir Kretingą puošia... (Julijos Naraškevičiūtės nuotrauka)

Šalies vandentvarkos įmonės aplinkosaugininkų spaudžiamos sumokėti priskaičiuotas milijonines baudas už į gamtinę aplinką su nuotekomis išleistą galimai padidintą taršą ftalatais (sudėtinė plastiko dalis, gamybos proceso metu naudojama jam suminkštinti). Pastarieji atremia argumentus ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių bei kontroliuojančių šalies institucijų atstovus ragina taršos nuotekose problemą spręsti sistemiškai, o ne skiriant baudas atgaline tvarka už teršalus, kurių nuotekose apskritai neturi būti, jų taršos parametrų niekas iki šiol nekontroliavo, o vandentvarkininkai neturi nei įrangos, nei kitų svertų, kaip galėtų taršą ftalatais užkardyti. 

Šią savo poziciją vandentvarkininkai išsakė gegužės pabaigoje vykusioje Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) ir bendrovės „Vilniaus vandenys“ inicijuotoje nuotolinėje spaudos konferencijoje.

„Nors dėl ftalatų – potencialiai pavojingų cheminių medžiagų, plačiai naudojamų maisto ir ne maisto produktų pakuočių gamyboje ir aptinkamų vandentvarkos įmonių valomose nuotekose – atsiradimo visų pirma atsakingi prekių ir produktų gamintojai, apmaudu, kad mūsų šalies valdžios pareigūnai šią problemą mato tik kaip vandentvarkininkų ir juos baudžia už tai, ko pastarieji negali nei kontroliuoti, nei pašalinti“, – sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.

Praėjusiais metais Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai vandentvarkos įmonėse atliko nuotekų patikrinimus, po kurių konstatavo galimus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir vandentvarkos įmonėms atgaline tvarka priskaičiavo kelis milijonus eurų siekiančius mokesčius už nedeklaruotą viršnormatyvinę taršą 2014 – 2018 m.

Pasak LVTA vadovo, Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje skiriant baudas vandentvarkininkams, bandoma spręsti taršos ftalatais nuotekose problemą. Štai kai kuriose šalyse – Šveicarijoje, Vokietijoje – spręsti ftalatų patekimo į gamtinę aplinką problemai sutelktos ne tik aplinkosaugininkų, vandentvarkos įmonių, bet ir sveikatos specialistų, mokslininkų, taip pat ir gamybos procesuose šį teršalą naudojančių įmonių pajėgos, tam skiriamos nuoseklios valstybės investicijos. Tuo metu Lietuvoje kol kas stokojama dėmesio ftalatų problemai valstybiniu lygmeniu.

„Nors laikydamasi Europos Sąjungos direktyvų Lietuva įsipareigojusi ftalatus iš nuotekų visiškai pašalinti iki 2033 m., vis tik kol kas nėra nei aiškaus reglamentavimo, kaip tai bus daroma mūsų šalyje, nei vieningos sistemos, kaip šių galimai pavojingų žmogaus sveikatai teršalų būtų mažinama ar atsisakoma gamybos procesuose, kokie bus diegiami šių teršalų patekimo į nuotekas kontrolės mechanizmai, kokiomis technologijomis ir etapais šie teršalai iš nuotekų galėtų būti išvalomi ir panašiai“, – sako B. Miežutavičius.

Baudas verčiamos mokėti šalies vandentvarkos įmonės jau ne kartą viešai tvirtino, kad neturi teisinių, techninių, o ir finansinių galimybių apriboti ar reguliuoti ftalatų patekimą į valymo įrenginius. Šiuo metu nė vienai valyklai Lietuvoje nėra išduotas taršos leidimas ftalatams, o tai reiškia, kad nė viena valykla nuotekų nuo ftalatų nei tiria, nei valo.

„Vandentvarkininkai gali išvalyti tik biologiškai skaidžias medžiagas, t. y. tai, ką gali sudoroti bakterijos. Valyklos yra projektuojamos valyti municipalines (buitines) nuotekas. Kas gali būti išpilama į buitines nuotekas – kokie teršalai, kokios jų koncentracijos bei kiekiai – yra apibrėžta Nuotekų tvarkymo reglamente. Ftalatai tiek iš privačių asmenų, tiek iš pramonės įmonių į nuotekas neturėtų būti išleidžiami. Ir ne tik ftalatai, bet ir riebalai, naftos produktai, kitos atliekos ir medžiagos, kurių negalima išleisti į nuotekas, bet išleidžiama“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto direktorius Algirdas Radzevičius.

Pasak pačių vandentvarkininkų, laikotarpiu, už kurį aplinkosaugininkai atgaline tvarka skaičiavo viršnormatyvinę taršą ftalatais, šių teršalų kontrolė nebuvo vykdoma.

„Buvome įpareigoti į monitoringo programą prie kitų teršalų įtraukti ir stebėti ir ftalatus. Stebėti – reiškia, kad kartą metuose imdavome išleidžiamų nuotekų mėginį, o duomenis pateikdavome aplinkos apsaugą kontroliuojančioms institucijoms. Šios įstaigos savo ruožtu taip pat savarankiškai ėmė mėginius, stebėjo ir fiksavo ftalatų koncentraciją mūsų išleidžiamose nuotekose, tačiau kontrolės rezultatų mums neteikė ir nereikalavo šio teršalo įsitraukti į taršos leidimus, kontroliuoti, o tai reiškia – ir mokėti mokesčių už padidintą taršą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Vandentvarkininkai tikina neturintys ne tik ftalatams pašalinti iš nuotekų pritaikytos įrangos, bet ir svertų, kaip kontroliuoti, ar ftalatais užterštos nuotekos į valymo įrenginius nėra išleidžiamos iš buitinių vartotojų ir įmonių.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, užkardyti ftalatų patekimą iš privačių asmenų nėra jokių galimybių, įmonių (vadinamųjų abonentų) nuotekose ftalatų koncentraciją tikrinti platesniu mastu bendrovė planuoja jau artimiausiu metu, įsigijusi laboratorinės kontrolės paslaugą.

„Kontroliuoti galime teršalus, kurie apibrėžti nuotekų tvarkymo reglamente bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (TIPK‘e). Ftalatai iki šiol nebuvo įtraukti kaip kontroliuojami teršalai, o pastarieji taršos atvejai rodo, kad net kontroliuojami teršalai į nuotekas pilami jų nedeklaruojant. Ir ne tik teršalai, bet ir atliekos (plastiko drožlės), ką daryti yra griežtai draudžiama“, – sako M. Švaikauskas.

Todėl vandentvarkininkų siūlymu, sprendžiant ftalatų ir kitų potencialiai pavojingų teršalų patekimo į gamtinę aplinką problemą, pirmiausia reikėtų ieškoti strateginių sprendimų, t. y. šalyje kurti nuoseklią sistemą, įgalinančią riboti  ar užkardyti ftalatų naudojimą kasdienėje buityje ir pramonėje, keisti įstatymus, leidžiančius apmokestinti didžiausius teršėjus (tiek buitinius, tiek ir juridinius), o tuomet jau investuojant diegti modernias technologijas, galinčias išvalyti tai, kas liko ir gali patekti į gamtinę aplinką. Vandentvarkininkų įsipareigojimu sprendžiant šią problemą, galėtų būti skiriamos nuoseklios investicijos į valymo įrangą bei griežtinama potencialių teršėjų kontrolė.

„Net jei į upes tekės nuo ftalatų išvalytas vanduo, žmogus juos ir toliau vartos su maisto produktais, jį supančiais daiktais. Ftalatų taršos ir žalos problema akivaizdžiai liks neišspręsta. O skiriant baudas nuotekų tvarkytojams, labiausiai nukentės vandens vartotojai, nes neišvengiamai lėtės investicijos į vandentvarkos ūkio modernizavimą, kils vandens tiekimo ir valymo paslaugų kaina“, – sako LVTA vadovas.

„Vilniaus vandenys“ reguliariai tikrina nuotekas 500 įmonių, veikiančių bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje. Siekiant užkardyti taršą, bendrovė nuosekliai diegia kontrolės mechanizmus, įgalinančius per atstumą stebėti ar tikrinti, kokios nuotekos yra išpilamos į nuotekų vamzdynus, kiek jų išpilama, ar išpilamas nuotekų kiekis sutampa su deklaruojamu, ar nepadidėjusi tarša. Bendrovė jau nustatė ir griežtesnius reikalavimus naujiems juridiniams klientams. Esami vartotojai suskirstyti į 3 svarbiausias grupes: TOP10, TOP50, TOP500 – šios įmonės, pradedant nuo didžiausių, jau raginamos pateikti vidinio nuotakyno schemas, kokios cheminės medžiagos naudojamos gamybos procese, kad būtų įvertinta ne tik kokios koncentracijos nuotekos deklaruojamos, bet ir kokie teršalai gali patekti į nuotekas (ne tik tos, kurios nurodytos nuotekų tvarkymo reglamente) pvz.: avarijų metu, dėl neūkiškumo ir pan., naujai apibrėžiamos sutarties sąlygos, sankcijos jas pažeidusiems. Šios priemonės verslo subjektus įpareigoja veiklą vykdyti atsakingiau.

 

Daugiau informacijos apie ftalatus

Jau daugiau nei dešimtmetį pasaulio mokslininkai, aplinkosaugos, sveikatos specialistai kalba apie nematomą pavojų – chemikalus, naudojamus gamybos procesuose plastikui suminkštinti – ftalatus. Į žmogaus organizmą  jie patenka su maisto produktais, kosmetika, buitinio valymo gaminiais ar kt., kurie supakuoti į plastiko pakuotes arba pagaminti naudojant plastiko įrangą. Ftalatai aptinkami ir įvairiuose buitinės paskirties daiktuose: dušo užuolaidose, vinilo apmušaluose, klijuose, grindų dangose, maisto pakuotės ir vyniojimo plėvelėse, valymo medžiagose. Skaičiuojama, jog vien Europoje per metus pagaminama apie 1,5 mln. tonų plastiko minkštiklių, iš kurių maždaug 70 proc. šio kiekio sudaro ftalatai. Šios medžiagos lengvai patenka į vandenį ir jas pirmiausia aptinka vandentvarkos įmonės valomose nuotekose.

Anot mokslininkų, ftalatai priskiriami prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, taigi didelės jų koncentracijos gali tapti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto ar nutukimo priežastimi.

Tačiau šių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais. Tai – visame pasaulyje aktuali problema, kuriai spręsti pasitelkiamos modernios technologijos ir milijoninės investicijos.

 

Daugiau informacijos apie vandentvarkininkams skirtas baudas

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos pareigūnai atliko UAB „Klaipėdos vanduo“ mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo planinį teminį patikrinimą  ir surašė protokolą už tai, kad bendrovė nedeklaravo (nuslėpė) ftalatus. Bendrovė kreipėsi į teismą.

Klaipėdos apylinkės teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatavo, kad nors atsakomybė už nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą tenka vandentvarkos įmonei, AB „Klaipėdos vanduo“ šiuo metu neturi fizinių galimybių suvaldyti tokių medžiagų, kaip ftalatai, patekimą į nuotekų valymo įrenginius ir šių medžiagų valyti, nes turimi valymo įrenginiai technologiniu požiūriu tam nepritaikyti.

AAD patikrino UAB „Kauno vandenys“ ir 2019-12-19 patikrinimo aktu konstatavo, kad bendrovė nedeklaravo / nuslėpė ftalatus ir priskaičiavo jai nesumokėtus viršnormatyvinės taršos mokesčius.

2020-03-30 AAD patikrinimo akte konstatavo, kad UAB „Kėdainių vandenys“ nuslėpė / nedeklaravo ftalatus ir priskaičiavo bendrovei nesumokėtus viršnormatyvinės taršos mokesčius.

2020-03-30 AAD  bendrovei „Vilniaus vandenys“ pateiktame akte konstatavo, kad bendrovė pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir atgaline tvarka už 2014 – 2018 m. mokesčius už nedeklaruotą viršnormatyvinę taršą, išleistą su nuotekomis iš bendrovės eksploatuojamų valyklų. Su šia išvada bendrovė kategoriškai nesutinka ir rengiasi savo tiesą įrodinėti teisme.

Bendra vandentvarkos įmonėms priskaičiuotos viršnormatyvinės taršos mokesčių suma siekia daugiau nei 10 mln. eurų.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos inf.