Auksė ALIUKONYTĖ
Trakų r. Paluknio „Medeinos“ pagrindinė mokykla, 6 klasė

Negeras sapnas

Konkursas "Gamtos pasaka - 2015"

Giedrame danguje čiulba, ulba paukšteliai. Savo guolyje pasirąžo miško žvėrių siaubūnas vilkas. Voveraitės linksmai liuoksi nuo šakelės ant šakelės. Vėjelis tyliai šokdina medžių šakas.

Graži saulėta vasaros diena. Aš einu miško takeliu. Priėjusi proskyną, įsitaisau ant žalios žolytės. Net nepastebiu, kaip gainiodama dangumi plaukiančius įvairių formų debesėlius, minutėlę užsnūstu.

Besnausdama jaučiu šilto vasaros vėjelio, siautėjančio po laukus, švelnius prisilietimus. Aš sapnuoju, kad turiu sparnus ir skrendu į savo svajonių pasaulį, kuriame kalbuosi su medžiu, paukščiu, žole. Svajonių pasaulis yra daug gražesnis, geresnis už realųjį. Ten niekada nebūna audrų ir potvynių, žaibų ir griaustinių. Šiame pasaulyje medžiai žalesni, gėlės kvapnesnės. Čia aš galiu būti kad ir drugelis, nardantis žydinčių gėlių pievoje.

Sapne matau save einančią per rasotą žolytę ežero link. Įbrendu į vandenį. Ežero vanduo švelniai skalauja man kojas.

„Kokia žmogaus ir gamtos harmonija!“, – pagalvoju.

Bet… Labai greitai harmonijos nebelieka. Štai matau neklaužadų vaikų būrelį, atbėgantį į mišką. Jie apsiginklavę lazdomis. Berniūkščiai tiesiu taikymu bėga didžiulio skruzdėlyno link. Staiga be jokios sąžinės graužaties jie pradeda naikinti darbštuolių skruzdėlyčių triūsą, o drauge – ir jas pačias. Kelių minučių teprireikia – visas kruopštus darbas nueina perniek. Tai dar ne viskas. Vieno gamtos niokotojo rankoje pastebiu žiebtuvėlį. Bloga nuojauta sukirba mano širdyje. Taip. Aš neapsirinku. Kur jis eina, ten viskas tampa juoda degėsių krūva. Girdžiu miško medžių tylią raudą. Aš bandau užkirsti kelią tokiai baisiai  savivalei, tačiau esu bejėgė. Pasirodo,  blogis yra stipresnis už gėrį.

Staiga pajuntu, kaip švelniai mano veidą pakutena šilti lietaus lašai.

„Kaip gera, kad tai buvo tik baisus sapnas“, – pagalvoju. Kaip vis dėlto gera man tai suvokti.

Nubudusi matau miško žvėrelių, apsupusių mane, būrelį.

Gyvenkime santarvėje su gamta, nes ji – mūsų namai.