AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence“ yra įrengtas plaukiojančios saugyklos principu (angl. Floating Storage and Regasification Unit). Iš esmės ši saugykla yra SGD tanklaivis, kuris Klaipėdos jūrų uoste priima ir sandėliuoja suskystintąsias gamtines dujas iš jas atgabenančių dujovežių bei gali pakrauti SGD į kitus atplaukusius dujovežius.
Tanklaivį „Independence“ pastatė Pietų Korėjos laivų statykla „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ pagal 2012 metais pasirašyta sutartį. Laivas nepriklauso Lietuvai, jis yra išnuomotas 10 metų laikotarpiui su išpirkimo galimybe iš Norvegijos kompanijos „Höegh LNG Ltd.“, kurį nuomojasi AB „Klaipėdos nafta“. Laivas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d.
2012 m. Lietuvos Respublikos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatyme Nr. XI-2053 yra apibrėžiama kaip įvardijamas SGD tanklaivis, kaip traktuojamas pats SGD terminalas ir jo infrastruktūra su jungtimis.
SGD yra įrengtas pietinėje Klaipėdos uosto dalyje – ties Kiaulės nugaros sala. Uostas yra labiausiai į šiaurę nutolęs, neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Klaipėdos jūrų uosto charakteristikos tokios: uosto įplaukos kanalo gylis – 15 m; vidinio kanalo gylis – 14,5 m; uosto teritorija – 538,7 ha; uosto akvatorija – 877,2 ha; bendras uosto krantinių ilgis – 27,6 km; uosto geležinkelių ilgis – 90 m; šiaurinio bangolaužio ilgis – 733 m; pietinio bangolaužio ilgis – 1374 metrai.
Kiaulės nugara – sala Kuršių mariose, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Tai viena didžiausių salų Lietuvoje, jos ilgis siekia apie 800 m, plotis – apie 200-300 m. Sala taip pavadinta dėl išsiskiriančios formos – primena kiaulės nugarą. Saloje pastatyta aukštos įtampos elektros linijos atrama, linija eina į Kuršių neriją. Kiaulės nugara yra vienintelė jūrinė sala Lietuvoje, joje gausu laukinių paukščių perimviečių.
SGD terminalo įrengimo vieta
Lietuvoje SGD terminalas yra pakankamai naujas energetinis objektas, žinių apie įvykusias nelaimes dar nėra, tačiau objektas kelia įvairias grėsmes netoli gyvenantiems klaipėdiečiams: vidinių procesų sukeltas grėsmes (nedidelis nuotėkis pildant terminalą, techninė darbuotojų klaida, vandens užterštumas išsiliejus SGD, staigus fazių pasikeitimas, vidinis talpyklų nuotėkis, saugyklos apsauginių vožtuvų gedimas; viršslėgis, gaisras dėl neatsargumo, išdujinimo įrenginio gedimas, dujų vamzdžio sprogimas, garų išmetimas, gaisro baseinas); gamtinės grėsmės (stiprus vėjas, žaibas, ekstremalus šaltis); išorinės grėsmės (gaisras); tyčiniai veiksmai (terorizmo aktas, karinis konfliktas). Visos šios grėsmės yra potencialios, bet susidarius tam tikroms aplinkybėms jos gali ir pasireikšti sukeldamos nepaprastąsias ar bent jau ekstremalias situacijas, o jų padariniai įtakotų paveiktos teritorijos gyventojų sveikatą, gyvybę, turtą, šalia esančią infrastruktūrą, aplinką. Neapsieitume ir be socialinio poveikio: psichologinio, ekonominio, demografinio, kultūrinio, politinio.
Siekiant užkirsti būsimus padarinius turėtume sumažinti gyventojų pažeidžiamumą. Vienas iš būdų tai užtikrinti yra visuomenės švietimas ir informavimas apie juos supančias grėsmes bei būdus apsisaugoti pavojaus atveju. Kitaip tariant, kuo daugiau gyventojai žino apie galimas SGD terminalo grėsmes, tuo didesnė tikimybė jiems išlikti įvykus nelaimei. Atliktas tyrimas, kurio metu pabandyta išsiaiškinti, ar Klaipėdos miesto gyventojai, įvykus nelaimei AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminale, informuoti apie grėsmes, kurias potencialiai sukelia SGD terminalas, kaip jie pasiruošę veikti įvykus ekstremaliai situacijai bei jų galimą reakciją į nelaimę. Taigi, tyrimo tikslas – įvertinti gyventojų pasiruošimą įvykus SGD avarijai terminale.
Respondentų atranka buvo atsitiktinė, bet profiliuota tik į didžiausią SGD terminalo pavojaus zoną pakliūnančių rajonų gyventojai ir darbuotojai, nes kiti toliau nuo terminalo gyvenantys respondentai gali iškreipti duomenis. Remiantis 2016 metų I pusmečio Statistikos departamento duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybėje gyvena 152 962 gyventojai, tačiau į pavojingą SGD terminalo zoną patenka keli Klaipėdos miesto administraciniai rajonai: Smeltė, Alksnytė, Poilsio mikrorajonas, Žardininkai ir Žvejybos uostas, todėl tyrimui aktualūs apie 12700 gyventojų ir darbuotojų. Kai generalinę visumą sudaro 12700 gyventojai, generalinės visumos dydis, minėtų reikalavimų požiūriu, sudaro 388 respondentai. Tyrimo anketos buvo išdalintos respondentams, pristatytas tyrimo tikslas, paaiškinti anketos pildymo reikalavimai, pabrėžtas respondentų konfidencialumas ir anketų anonimiškumas. Duomenys buvo renkami: Smeltės, Alksnytės, Poilsio, Žardininkų ir Žvejybos uosto mikrorajonuose (prie didžiųjų prekybos centrų).
Atliekant tyrimą siekta išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir užsiėmimus. Pagal gautus anketų duomenis, paaiškėjo, kad tyrimo metu buvo apklausta 38,5 proc. vyrų ir 61,5 proc. moterų. Daugiausiai tyrime dalyvavo 18-24 metų amžiaus ir 45-49 metų amžiaus gyventojai. Šios dvi amžiaus grupės kartu sudarė 50,4 proc. visų apklaustų respondentų. Tad galima teigti, jog tyrimo nuomonę suformavo 25-49 metų amžiaus Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai, turintys vidurinįjį/ spec. vidurinįjį (40,9 proc. tirtų Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų) ir 34,7 proc. teigę įgiję aukštąjį išsilavinimą arba dar studijuojantys. Tyrime daugiausiai savo nuomonę pateikė vedę/ ištekėję respondentai. Šiam grupei priklausė 58 proc. respondentų. Taip pat tyrimo metu apklausta 27,4 proc. nevedusių/ netekėjusių respondentų, 8,7 proc. – išsituokusių ir 6 proc. – našlių. Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad daugiausiai į apklausos imtį pateko darbininkų/ techninių darbuotojų, jie sudarė 48,2 proc. visų respondentų. Taip pat į tyrimo imtį pateko 12,7 proc. specialistų/ tarnautojų bei 12,5 proc. studentų/ moksleivių ir 7,6 proc. pensininkų. Kitos socialinės grupės pasiskirstė taip: 6,2 proc. bedarbiai, 5,1 proc. aukščiausio/ vidutinio lygio vadovai, 4,3 proc. smulkūs verslininkai ir 3 proc. namų šeimininkės.
Siekiant išsiaiškinti gyventojų parengtį ir žinias įvykus nelaimei Klaipėdos SGD terminale, tyrimo metu respondentų buvo klausiama apie jų informuotumą, žinias civilinės saugos srityje, jų veiksmus esant nelaimei. Pirmiausia gyventojų buvo paklausta: ar jie turi informacijos apie SGD objektą, ar numano jo paskirtį? Pabrėžtina, jog dauguma (41,2 proc.) Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų nežino kas tai per objektas, o 30,9 proc. respondentų neturi nuomonės apie SGD terminalą. Paklausus ar jiems buvo suteikta informacija apie SGD terminalo galimas grėsmes, jų keliamas rizikas ir pavojaus zonas, gyventojų atsakymai į šį klausimą pasiskirstė taip: 42 proc. atsakė, kad apie SGD terminalo galimą keliamą pavojų jų niekas neinformavo, o 39,6 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Buvo pasidomėta ir gyventojų žiniomis ekstremalių situacijų valdymo srityje (konkrečiai: ar jie žino ekstremaliosios situacijos perspėjimo signalus, ar jie žino artimiausius kolektyvinės apsaugos pastatus, esančius jų rajone, norėta sužinoti apie Klaipėdos miesto gyventojų periodinį informavimą civilinės saugos srities klausimais). Į pateiktą klausimą apie ekstremaliosios situacijos skelbimo signalus, respondentai atsakė: 48, 5 proc. – yra girdėję signalus, bet esant reikalui nemano, kad sugebėtų tinkamai reaguoti, o 35 proc. respondentų jų visai nežino, o 64,2 proc. gyventojų neturi nuomonės antruoju klausimu. Į pateiktą klausimą apie periodinį jų informavimą civilinės saugos srities klausimais, didžioji dalis respondentų atsakė, kad yra visiškai neinformuojami (53,9 proc.) arba informuojami retai (37,9 proc.).
Reaguojant į grėsmės pasireiškimus svarbus momentas yra gyventojų žinios apie galimą elgseną nelaimės atveju. Didelė dalis respondentų (52,3 proc.) atsakė, kad jie nežino kokius veiksmus turėtų atlikti įvykus nelaimei SGD terminale; 32,7 proc. tyrimo dalyvių visai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Gyventojai buvo paklausti: ar jie žino ir ką apie asmenines apsaugos priemones, naudojamas pavojingo incidento atveju. Dauguma (55,6 proc.) apklaustųjų gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu, o 37,1 proc. respondentų net ir nežino kokias asmeninės apsaugos priemones būtų galima panaudoti, siekiant save apsaugoti nuo padarinių.
Buvo įvertintas respondentų saugumo jausmas ir gauti rezultatai: didžioji dalis (42,8 proc.) apklausos dalyvių jaučiasi nei saugiai, nei nesaugiai gyvendami šalia SGD terminalo, kita dalis gyventojų (27,6 proc.) jaučiasi saugiai.
Kaip matyti, apklaustieji Klaipėdos miesto gyventojai ne tik nėra tinkamai informuoti apie SGD terminalo veiklą, jo keliamas grėsmes ir jų rizikas, grėsmes, bet ir nesijaučia gerai informuoti jiems rūpimais klausimais apie SGD terminalą. Paaiškėjo, kad nelabai žino ekstremaliosios situacijos skelbimo signalus ar esančius artimiausius kolektyvinės apsaugos pastatus jų gyvenamajame rajone; taip pat nėra reguliariai šviečiami civilinės saugos klausimais. Didžioji dalis tyrimo dalyvių nežino kokias apsisaugojimo priemones galėtų panaudoti SGD terminalo nelaimės atveju.
Tyrimo dalyviai negalėjo įvardinti kokių veiksmų jiems reikėtų imtis įvykus SGD terminalo nelaimei, tačiau susisteminus duomenis paaiškėjo, jog galimos avarijos atveju respondentai tiesiog lauktų nurodymų iš civilinės saugos sistemos pajėgų.
Paklausti kokios informacijos labiausiai norėtų sulaukti ir kokiais ryšiai, respondentai pagrindiniais skaidos kanalais įvardino internetą ir televiziją, o aktualiausia informacija jiems būtų: 28,7 proc. respondentų norėtų daugiau žinoti apie SGD terminalo diegiamų sistemų saugumą, 21,1 proc. – apie galimas su terminalu susijusias rizikas, 16,8 proc. – apie terminale dirbančio personalo profesionalumą; 16,5 proc. – apie veiksmus atliekamus norint apsaugoti gyventojus nuo SGD terminale įvykusios nelaimės ir 13,3 proc. norėtų sužinoti apie patarimus galimos nelaimės pasirengimui. Tad gyventojai labiausiai tikisi informavimo ir švietimo, kurią galėtų atlikti skirtingos atsakingos institucijos, ekspertai. Nevyriausybinės organizacijos taip pat galėtų būti įtrauktos į šią veiklą.
Augusto Uktverio nuotrauka
