Vacys PAULAUSKAS

Ne vien į žuvį žvelgiant…

Antanas Kontautas: „Profesoriaus Juozo Virbicko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario-korespondento nuopelnai neįkainojami...“

Susitikimai: Antanas Kontautas ir Vacys Paulauskas (dešinėje) Klaipėdoje, Jūros šventės metu...

Kiekvienam žmogui nueito kelio ir atliktų darbų įvertinimas malonus. 2013 m. LR aplinkos ministerija įsteigė Juozo Virbicko premiją labiausiai nusipelniusiems saugant ir gausinant žuvų išteklius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, žvejų asociacijoms, mokslo institucijoms ir jų darbuotojams. Lyginiais kalendoriniais metais premija skiriama asmenims, nusipelniusiems žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės srityje, nelyginiais metais – skiriama asmenims, nusipelniusiems žuvininkystės mokslo, visuomenės švietimo, tausojančio žuvų išteklių naudojimo propagavimo srityse.

Nuo premijos įsteigimo jos laureatais tapo žymūs mokslininkai, Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai, žmonės, atlikę reikšmingus darbus žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos srityje, vykdę aktyvią visuomeninę veiklą: 2013 m. – dr. Egidijus Bukelskis, dr. Vytautas Kesminas, dr. Jadvyga Olechnovičienė; 2014 m. – Vilmantas Graičiūnas ir Jonas Krakys; 2015 m. – dr. Linas Ložys; 2016 m. – Kęstutis Motiekaitis ir Giedrius Ladukas.

Garbingas apdovanojimas

Apie Juozo Virbicko premijos įsteigimo reikšmę neseniai kalbėjomės mes, 2017 metų šios premijos laureatai – Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas ir šių eilučių autorius.

Antaną Kontautą pažįstu nuo tų senų laikų, kai jis, pritardamas mano darbui su jaunaisiais žvejais, jį rėmė. Vadovaudamas ekologiniam klubui „Žvejonė“ padėjo 1996-2000 metais organizuoti vaikų ir jaunimo meškeriojimo varžybas šiltajame Elektrėnų marių kanale. Pelnyti Juozo Virbicko premiją kartu su žinomu mokslininku, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininku, man yra garbė ir tuo aš labai džiaugiuosi.

Šį kartą A. Kontautą, birželio 18 d. parvykstantį iš komandiruotės Azorų salose, kur vyko Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) Mėgėjų žūklės tyrimų darbo grupės posėdis, pasitikau Vilniaus oro uoste. Ten ir prisėdome pasikalbėti apie prof. Juozą Virbicką, jo vardo premiją ir mūsų dienomis aktualius žuvininkystės klausimus.

Pelnyta žymaus zoologo, hidroekologo, Lietuvos ichtiologų mokslinės mokyklos kūrėjo vardo premija Antanui Kontautui ypač reikšminga, nes jis Profesorių pažinojo asmeniškai. Šio jaunųjų mokslininkų potencialo ugdytojo, mokslo organizatoriaus ir mokslo žinių skleidėjo bei populiarintojo vadovaujamas A. Kontautas pradėjo savo veiklą Zoologijos ir parazitologijos instituto Žuvų ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje Verkiuose.

„Profesoriaus Juozo Virbicko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario-korespondento nuopelnai neįkainojami. Jo suburtas kolektyvas dirbo vandenų ekologijos srityje, bet daugiausiai buvo nuveikta tiriant pašildyto Ignalinos atominės elektrinės vandens poveikį Drūkšių ežero ekosistemai. Pažymėtini jo nuopelnai ir mokslo populiarinimo srityje: jis dalyvavo rengiant Zoologinių terminų žodyną ir kitus žuvininkystės, ichtiologijos mokslo populiarinimo leidinius ir monografijas, dalyvavo rengiant Lietuvos faunos sąrašus, supažindino visuomenę su Lietuvos mokslininkų darbais žuvininkystėje, diegė naujas, tuo metu dar lietuviškų atitikmenų žuvininkystės ir ichtiologijos moksle neturėjusias sąvokas. Jis daug metų vadovavo Žuvininkystės tarybai, kurios posėdžiuose buvo priimami sprendimai, kaip geriau tvarkyti Lietuvos žuvininkystės ūkį. Jau tuo metu buvo tariamasi vystyti ar nevystyti akvakultūrą Lietuvoje, žvejoti ežeruose ar nežvejoti ir kiti aktualūs klausimai“, – pasakojo apie savo buvusį vadovą A. Kontautas ir pasidžiaugė, jog tuo metu atliekant hidrobiologinius tyrimus, rengiant populiarią medžiagą bei žodynus, rašant monografijas buvo įtraukta daug laboratorijos darbuotojų. (LMA) Ekologijos instituto direktorius, biol. m. dr. J. Virbickas daug dirbo rengiant Lietuvos raudonąją knygą, buvo šios knygos komisijos pirmininko pavaduotojas.

„Pelnyti vieno žymiausių Lietuvos mokslininkų Juozo Virbicko premiją – didžiulė garbė. Tai įpareigojanti paskata kiekvienam, žuvų išteklius tiriančiam, juos saugančiam ir švietėjiška, mokslo populiarinimo veikla užsiimančiam žmogui, o tokių, šio apdovanojamo vertų, yra ir bus ateityje“, – kalbėjo ichtiologas, žuvininkystės specialistas A. Kontautas. Šios pagarbos verti kartu su J. Virbicku triūsę jo darbų tęsėjai ir bendražygiai, be to, auga jaunų mokslininkų ir aplinkosaugininkų gretos. Tarp jų visada rasis naujų šios premijos laureatų.

Vertingos dovanos

Aš profesoriaus Juozo Virbicko asmeniškai nepažinojau, bet matydavau ir girdėdavau kalbant Žuvininkų sąjungos susirinkimuose. O jo knygos „Lietuvos žuvys“ pirmąjį leidimą naudojau nuo pat jos pasirodymo 1986 metais. Man, įgijusiam ne biologijos, bet chemijos mokytojo specialybę, ši knyga buvo pagrindinė pagalbinė priemonė dirbant su jaunaisiais žvejais. Ją, mano ir vaikų dažnai naudotą, gerokai sudėvėtą, tebeturiu ir naudoju šiandien. O naująją, 2000-aisiais metais išleistą, labai branginu ir saugau. Už ją ir gautą Profesoriaus autografą esu dėkingas nuo mano atvykimo į Vilnių darbą su vaikais ir jaunimu rėmusiam, dabartiniam Žuvininkų sąjungos prezidentui Algirdui Domarkui. Tai jis 2001-03-09 pristatė mane, žvejų būrelio vadovą, Profesoriui ir aš gavau dovanų naują knygos „Lietuvos žuvys“ leidimą su autoriaus autografu.

Lygiai tiek pat A. Domarkui esu dėkingas ir už „Žuvų pavadinimų žodyną“. Gaila, jo sudarytojo prof. J. Virbicko autografo nėra. Šią, man labai reikalingą knygą, iš Žuvininkų sąjungos prezidento rankų dovanų gavau, kai visų gerbiamo mokslininko, kurį Algirdas Domarkas vadino „mūsų profesorius“, jau buvome netekę.

Verti naujo leidimo

Knyga J. Virbicko „Lietuvos žuvys“ 1986 metais išleista 45 000 tiražu, o naujais faktais papildytas profesoriaus LMA nario-korespondento leidinys 2000 metais išleistas tik 5 000 tiražu. Suprantama, jog moksleiviams, studentams, žuvininkams, žvejams-mėgėjams skirtos knygos tiražas apgailėtinai menkas. Apie tai, jog daugelis šios knygos teiraujasi ir negali įsigyti, užsiminė tėvuko mokslinę veiklą tęsiantis sūnus dr. Tomas Virbickas („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 8).

Dar kritiškesnė situacija su „Žuvų pavadinimų žodynu“. Biologų, redaktorių, vertėjų, žuvininkystės darbuotojų pagalbinė, darbui labai reikalinga, knyga išleista dar mažesniu – 500 tiražu. Ne veltui svetainėje „Super.lt“ žodynas įvertintas 82,39 eurų (284,48 litų) ir tas pats egzempliorius jau parduotas.

Minčiai, jog šių labai informatyvių ir reikalingų visuomenei J. Virbicko knygų stinga, pritaria ir mano pašnekovas Antanas Kontautas, nes pasirodęs vienas kitas naujas leidinys, nors ir remiasi Profesoriaus knyga „Lietuvos žuvys“, visų poreikių nepatenkina.

„Papildžius nauja informacija akademiko J. Virbicko knygų leidimą verta pakartoti arba bent šias knygas suskaitmeninti. Jų skaitmeninė versija atsieitų pigiau ir būtų spartesnė. Dabar toks gyvenimas, jisai greitėja ir tų knygų skaitmeninės versijos būtų labai pageidautinos. Tada šios knygos taptų labiau pasiekiamos ne vien mokslininkams ir studentams, moksleiviams ir meškeriotojams, bet ir žmonėms, kurie nuo žuvų nutolę ir jomis tik retkarčiais nori pasidomėti. Tarp jų gali būti ir šeimininkės, norinčios kažką daugiau sužinoti apie kepamą žuvį“, – juokavo Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, pripažįstantis, jog sumeškeriota šviežia žuvis – puikus patiekalas ant mūsų stalo.

Lieka pridurti, kad žinių apie žuvis spragą bando užpildyti meškeriotojams skirti portalai, žurnalai ir televizijos laidos, bet, priklausant nuo reklamos davėjų, tenka paklusti komercijos dėsniams ir dažnai žinios apie žuvis „nuplaukia“ į antrąjį planą.

Augusto Uktverio nuotrauka