Šiandieninė mokykla yra atsidūrusi tarp kūjo ir priekalo, kur priekalo vaidmenį atlieka sunkiai išmatuojami švietimo tikslai, o kūjo – labai netgi išmatuojami brandos egzaminų rezultatai, kuriais remiantis mokyklos yra reitinguojamos, kurie lemia mokinių tolimesnių studijų galimybes. Dažnai pasirenkamas lengviausias kelias – susitelkti ties tuo, kas išmatuojama, ir visus resursus skirti tik kuo geriau paruošti mokinius egzaminams.
O švietimo tikslai? Realus gyvenimas?
Koks skirtumas… Vis tiek juk neišmatuojama, lai tuo užsiima kas nors – šeima, neformalaus ugdymo teikėjai, jaunimo organizacijos. Ar tikrai turi būti mokykla = ruošykla egzaminams? Ar tikrai, jei kažkokios žinios, gebėjimai, kompetencijos nėra apibrėžti egzaminų programoje, yra nieko verti ir mokiniams nereikalingi? Kas vertingiau: ar geometrinės progresijos n-tojo nario apskaičiavimas, ar Fibonačio sekos raiškos paieškos gamtoje, o gal – apskaičiuoti, kiek kainuos maistas, jei reikia pamaitinti 30 bręstančių žmonių, kurių yra x mergaičių ir y berniukų, 3 dienas 5 kartus per dieną maistą gaminant ant laužo ir nuolat vykdant aktyvią edukacinę veiklą gamtoje?
Sudėtingi klausimai.
„Vieną atsakymą žinau, – sako Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė, – veikdami po vieną mes tik tiek ir galime – paruošti savo mokinius egzaminui, vėliau varžytis tarpusavyje, kurio mokiniai geriau išlaikė, dar vėliau puikuotis šimtukininkų apdovanojimo ceremonijoje (net jei tą mokinį mokėme paskutinius metus iš tų 12, kuriuos jis praleido mokykloje, net neprisimindami tų, kurie jį mokė iki mūsų). Individualizmas mus verčia konkuruoti, menkinti kitus. Ar gali sėkmingai veikti organizacija, kurios nariai kovoja tarpusavyje dėl savų tikslų (MANO egzaminas) pasiekimo? Kaip jaučiasi mokiniai tokiame mūšio lauke? Taigi… Tvirtai tikiu, jog mokytojų bendradarbiavimas yra raktas į mūsų mokinių sėkmę ateityje. Kiekvienas mūsų turi individualią patirtį, gebėjimus ir kompetencijas ir mūsų komandinė veikla gali sukurti tokią sinergiją, kuri padės įveikti iššūkius.“
Lyg iššūkių trūktų, norinčių dirbti kitaip mokytojų komanda, inicijuota biologijos mokytojos Linos Rutkauskaitės, Alytaus Jotvingių gimnazijos administracijai pasiūlė savąjį – ekspediciją. Tiesą sakant, mokinių ir mokytojų ekspedicija į Metelių regioninį parką buvo tik paskutinis, pats vertingiausias, gimnazijoje vykusio integruoto biologijos, ekonomikos, lietuvių kalbos ir IT projekto etapas, kurio metu visi projekto dalyviai mokėsi kartu ir vieni iš kitų. Mokytojams bendradarbiaujant komandoje, taikant į besimokantįjį orientuotų pedagoginių požiūrių ugdymo strategiją, mokymasis už mokyklos sienų tampa įmanomas. Kadangi dalykinė integracija remiasi epistomologine patirtimi ir įgalina derinti ne tik skirtingų mokomųjų dalykų turinį, žinias, bet ir veiklos būdus, metodus. Panašių edukacinių priemonių didžiausia vertė mokiniams yra ugdymo turinio būties dimensijos išplėtojimas. Pats projektas yra puikus STEAM ugdymo pavyzdys, kuriame taip pat atsiskleidžia pedagogų formalaus rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo programų dermė. Projekto koncepcija, modelis buvo sukurti KTU Edukologijos magistro studijų modulio „Curriculum valdymas“ (doc. dr. Simonaitienė Berita) metu. Projekto metu taikytos žinios ir gebėjimai, įgyti pedagogų kompetencijos tobulinimosi kursų, kurie buvo sukurti vykdant Europos projektą ENTELS, bėgyje.
Projekto programos diegimui pasirinktas humanistinis didaktinis modelis. Humanistinio ugdymo teorijoje akcentuojamas vertybinis ugdymas, pagarbos, savigarbos, aktyvumo, kūrybiškumo, savirealizacijos, sąmoningumo ir atsakomybės svarba. Mokiniams teko pritaikyti turimas ir įgyti naujų biologijos, ekonomikos, lietuvių kalbos, IKT žinių ir gebėjimų, jau nekalbant apie bendrąsias kompetencijas (tokias, kaip bendradarbiavimas, sprendžiant problemas). Dalykinė integracija reikalauja naujo mokytojo požiūrio, grįsto mokymosi paradigma ir pastangų, stimuliuoja mokinius, nukreipia veiklai ir sukuria prielaidas šiai veiklai motyvuoti.
Šiais metais mokiniai tyrinėjo augalus (su mokytoja Lina Rutkauskaite). Analizavo, kokiais požymiais augalai skiriasi vieni nuo kitų, kaip juos apibūdinti, atpažinti. Surinktus duomenis fiksavo, sistemino ir pristatinėjo vieni kitiems (čia talkino mokytojas Rolandas Bartkus). Kam to reikia? Ogi, kad galėtų pasinaudoti tuo, ką mums gali duoti gamta, pvz., išsivirti rūgštynių sriubą būtent iš pastarųjų, o ne į jas panašių giminaičių. Matematikos mokytoja Evelina Bogušaitė-Žukauskienė mokiniams parengė integruotą biologijos-matematikos pamoką gamtoje „Fibonačio seka“. Stebėjimų medžiagą mokiniai kaupė edukacinio užsiėmimo „Tarpežerio miškais ir pelkėmis“ metu, keliaudami pažintiniu taku iki Metelių apžvalgos bokšto (į edukacinius žygius lydėjo MRP direkcijos specialistas Artūras Pečkys). Didelį dėmesį skyrėme ekosistemų įvairovei, bendrijų kaitai. Esame labai dėkingi Metelių regioninio parko direkcijos lankytojų centro darbuotojui Artūrui Pečkiui už mūsų globą ne tik dienomis, bet ir tuomet, kai audra išvarė mus iš palapinių. Dėkojame parko direktoriui Ramūnui Krugeliui, kuris, atsižvelgdamas į aplinkybes, padėjo pasirūpinti mokinių saugumu ir sveikata, sudarė galimybes Lankytojų centre sukurti pilnavertes darbo sąlygas. Lankytojų centro ir parko edukacinės aplinkos įkvėpė naujoms idėjoms.
Jokia tiriamoji veikla nebūtų buvusi įmanoma, jei ne mokytojos Virginijos Klusevičienės veikla (įgyvendinant projektą). Aukščiausio lygio vadybiniai, logistiniai, organizaciniai gebėjimai, dokumentų išmanymas, gebėjimas sutelkti mokinius tikslingai veiklai (rėmėjų paieška, maisto gamybos, teritorijos priežiūros stovykloje organizavimas) buvo esminė mokymosi už mokyklos sienų prielaida, leidusi kitiems užsiimti sava veikla. Visos ekspedicijos metu buvo rašomas dienoraštis, fiksuojama kasdienė veikla (pagrindinė redaktorė – mokytoja Rūta Čiuplienė). Susidomėję gali apsilankyti bloge https://biologija2016.wordpress.com/ ir susipažinti su ekspedicijos dalyviais, jų veikla.
Sužavėjo ir mūsų mokiniai.
Visi skirtingi, įdomūs, smalsūs, aktyvūs. Labai pavargę mokslo metų pabaigoje, bet kantrūs, ištvermingi, tolerantiški. Gebėjimu įrengti stovyklavietę, organizuoti malkų tiekimą, asmeninės lyderystės savybėmis ryškiai išsiskyrė Laurynas Karkauskas ir Rokas Čižauskas – Jaunųjų šaulių sąjungos nariai. Jie buvo pagrindiniai mokinių ir mokytojų gyvenimo gamtoje mokytojai. Su kiekvienu iš stovyklos dalyvių, nesvarbu, kad čia nepaminėti, drąsiai galima vykti į bet kokią kelionę ir imtis bet kokio darbo – tikėti ir pasitikėti kiekvienu individualiai ir visais kartu. Mokiniai priminė kelis seniai žinotus dalykus: jei mokinys išsisukinėja nuo darbo, tai nereiškia, kad jis tingi, tai reiškia, kad jis kažko nesuprato ir drovisi klausti; žinios, kuriomis nesidalini – nieko vertos. Tikiuosi, jie įsimins, kad mes visi turime konstitucinę teisę į mums priimtiną saviraiškos būdą ir iš to kylantis skirtingumas nedaro vienų blogesniais už kitus.
Ir skaudžiausia vieta – pinigai. Ne mokytojų atlyginimai – šį kartą nesame nuskriausti. Buvo aktualu pamaitinti vaikus, saugiai juos nuvežti ir parvežti su visa amunicija, sumokėti už stovyklavietę ir edukacines Metelių regioninio parko paslaugas. Iš kur mokytojams gauti pinigų tokiems dalykams? Susirasti patiems. Ir radom. Buvo pateikta paraiška finansuoti aplinkos apsaugos priemonę (aplinkosaugos švietimo projektą) iš Alytaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2016 m. lėšų. Alytaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyrius buvo pagrindinis mūsų rėmėjas. Labai dėkojame už paramą UAB Sofa Brands, Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių 1-ajai rinktinei, netgi pati mokykla, Alytaus Jotvingių gimnazija, rado šiek tiek lėšų. Visgi svarbiausi finansiniai ir moraliniai rėmėjai buvo ekspedicijos dalyvių tėvai.
Ir pabaigai – apie pirmuosius kartus. Pirmų kartų TOP10: 1) pirmą kartą stovyklauta; 2) pirmą kartą bėgta 3 km čaižomiems krušos ir merkiamiems lietaus; 3) pirmą kartą miegota palapinėje (jau nekalbant apie tai, kad per lietų): 4) pirmą kartą patirta, kaip greitai ekonominės klasės palapinė virsta mini baseinu, kuriame plaukioja tavo miegmaišis ir daiktai; 5) pirmą kartą patirta, kaip šalta prieš aušrą; 6) pirmą kartą gamintas maistas 30 žmonių ant ugnies (ir buvo labai skanu); 7) pirmą kartą indai plauti ežere (ir nuo to niekas nemirė); 8) pirmą kartą pavydėta Jaunųjų šaulių sąjungos nariams jų gebėjimų ir pasigailėta, kad dar nedalyvaujama tos sąjungos veikloje; 9) Pirmą kartą girdžiu: Fibonačio seka? 10) pirmą kartą patirta, kad žinios, kuriomis su kitais nesidalini, nieko vertos.
Autorės archyvo nuotrauka
