Arūnas PRANAITIS
Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas

Meškėnas atsibastė iki Žuvinto

Meškėnai – jau Lietuvos gamtoje...

Žuvinto biosferos rezervate aptikta nauja, iki šiol neregistruota žinduolių rūšis – meškėnas (Procyon lotor). Žvėrelis rastas žuvęs po susidūrimo su transporto priemone pakelėje šiauriniame rezervato pakraštyje, ties pat Dzūkijos ir Suvalkijos riba spalio pradžioje. Įmitęs suaugęs patinas, svėrė beveik 9 kg – kone maksimalaus svorio, kiek gali priaugti.

Nauja rūšis gamtininkams dažniausiai sukelia atradimo džiaugsmą. Tačiau tik ne šiuo atveju. Iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas visiems, kurie bent kiek nutuokia apie gyvąją gamtą, yra lyg pavojaus signalas – mūsų šalyje įsitvirtina dar viena pavojinga invazinė rūšis. Lietuvos natūrali gamta jau kenčia nuo kanadinių audinių, usūrinių šunų, o naujokas meškėnas kėsinasi užimti tą ekologinę nišą, kurioje ankstesnieji net nebandė plėšikauti, ir daro tai kur kas sėkmingiau.

Tikrai žinome, kad meškėnų prieš porą metų rasta Kuršių nerijoje, pasirodė žinučių apie jų stebėjimus kitose Lietuvos vietovėse, nors nepaneigiamų įrodymų ir nebūta.

Mūsų pietvakarių kaimyninėse šalyse meškėnas žinomas ne pirmą dešimtmetį. Lenkijoje jis plinta iš vakarų – Vokietijos, kur prieškary įveistas (dabar jo populiacija Vokietijoje viršija milijoną). Baltarusijoje sovietmečiu jis irgi įveistas pokaryje kaip kailinis žvėrelis. Prieš kelis metus meškėnas aptiktas Belovežo girioje.

Šios iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšies invazija Europoje yra viena sparčiausių. Vislus, beveik neturintis natūralių priešų, puikiai prisitaikantis gyventi urbanizuotose vietovėse, žvėrelis gausėja ir savo gimtinėje, ir mūsų kontinente. Taip, kaip ilgėja nuo jo kenčiančių ir sparčiai nykstančių gyvūnų sąrašas.

Meškėno grobiu gali tapti viskas, kas juda ir yra mažesnis už jį. Žvėrelis puikiai laipioja medžiais, todėl pasiekia paukščių lizdus – ir perinčių drevėse, ir sukančių atvirus lizdus. Kurtiniams, tetervinams, kitiems ant žemės perintiems paukščiams jis irgi yra tikra nelaimė. Be paukščių maitinasi smulkesniais žvėreliais, varliagyviais, ropliais, bestuburiais. Kaip ir usūrinis šuo, meškėnas suėda daug augalinio maisto – uogų, vaisių. Todėl medžiotojų pamiškėse įrengtos šernų viliojimo vietos su kukurūzų grūdais tiks ir meškėnui.

Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tokius gyvūnus leidžiama medžioti neribojant jų amžiaus, dydžio ir kiekio. Gyvų invazinių organizmų įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Juos draudžiama transportuoti gyvus, sugavus paleisti ar perkelti į kitas vietas. Meškėnus sukontroliuoti galima tik bendromis pastangomis. Norėtųsi, kad pastebėję šios rūšies žvėrelius laiku informuotumėte medžiotojus, aplinkosaugininkus ar saugomų teritorijų pareigūnus.

Autoriaus archyvo nuotrauka