Pagaliau po to, kai knygose apie savo veiklą išguldė kai kurie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoniniai skyriai, atėjo eilė prabilti ir Kauno medžiotojų sąjungai. 2015 metais prieš Kalėdas dienos šviesą išvydo knyga pavadinta „Medeinės takais“. Tai solidus leidinys, su iliustracijomis apimantis 720 puslapių. Knygos sudarytojas – Algirdas Brukas. Jis – patyręs knygų apie miškų urėdijų veiklą bei medžioklę sudarytojas, autorius ir bendraautorius, gerai įvaldęs darbą archyvuose. Tad „Medeinės takais“ skaitytoją veda nuo amžių glūdumos, nuo Lietuvos valstybės susiformavimo XIII amžiuje iki šių dienų. Knygoje, nors ji yra parašyta autorių kolektyvo, daugiausia esama A. Bruko tekstų, o jo rašytą istorinę knygos dalį netgi buvo manyta leisti atskiru leidiniu.
Duomenis apie Kauno medžiotojų sąjungos (KMS) klubų ir būrelių veiklą surinko Vytautas Ribikauskas ir KMS ilgametė darbuotoja Anele Andziulienė. Tačiau tenka apgailestauti, kad duomenis apie savo kolektyvų veiklą pateikė tik truputį daugiau nei pusė medžiotojų klubų. Kai kurie klubai išsamiai ir plačiai aprašė savo istorijas ir veiklą, kitų, deja, teko pasitenkinti tik nurodant pačius minimaliausius duomenis: medžioklės vieneto plotas, medžiotojų skaičius, kas klubui vadovauja. Nepriklausomybės metais, pradedant 2002, kai kuriems buvusiems medžiotojų būreliams skylant, Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti rajonų komisijos Kauno medžiotojų sąjungai suformavo 46 medžioklės plotų vienetus. Medžiotojų kolektyvai įgijo juridinio asmens statusą. 43 iš jų tapo medžiotojų klubais, o 3 pasiliko medžiotojų būrelio statusą. Sovietmečiu turėję tik numerius, medžiotojų klubai ir būreliai pasivadino įvairiais vardais, kurie daugumoje atvejų atspindi vietovardžius, kur plyti medžiotojų kolektyvų medžioklės plotai, per medžioklės plotus tekančių upių bei upelių, įvairių gyvūnų pavadinimus.
Šiuo metu KMS medžiotojų kolektyvų medžioklės plotai išsidėstę 9 savivaldybių teritorijose: Kauno, Prienų, Jurbarko, Kėdainių, Raseinių, Radviliškio, Kazlų Rūdos, Šakių ir Jonavos. 10 KMS medžioklės plotų vienetų plyti dviejų, o 2 – net trijų savivaldybių teritorijose. Bendras medžioklės plotų vienetų, kuriuose medžioja KMS medžiotojai, plotas yra 295020 ha. Miškai užima 97218 ha ir sudaro 33 proc. visų medžioklės plotų, laukai – 192830 ha (65 proc.) ir vandenys – 4972 ha (2 proc.).
Kauno rajone medžioklės plotai užima 103016 ha arba 35 proc. nuo visų KMS medžioklės plotų. Miškai Kauno r. medžioklės plotuose plyti 38091 ha (37 proc.) plote, laukai – 63582 ha (62 proc.) ir vandenys 1343 ha (1 proc.). Kitose savivaldybėse KMS priklauso 192004 ha (65 proc.) visų KMS medžioklės plotų.
2015 m. sausio 1 d. duomenimis KMS priklauso 2733 medžiotojai, tačiau tik 1204 (44 proc.) jų yra medžiotojų klubų ar būrelių nariai. KMS priskirtuose medžioklės plotuose medžioja 520 kitų LMŽD rajoninių skyrių medžiotojai, kurie draugijos skyriuose registruoti pagal gyvenamąją vietą, tačiau priklauso KMS klubams ar būreliams. Taigi 295020 ha KMS medžioklės plotuose iš viso medžioja 1724 medžiotojai, o vienam medžiotojų klubui ar būreliui priklausančiam medžiotojui vidutiniškai tenka po 171,1 ha medžioklės plotų. Tačiau KMS medžioklės plotų vienetai pagal plotą yra skirtingi ir kinta nuo 1041 ha (Prienų r. esantis medžiotojų klubas „Sakalas“) iki 19969 ha (medžiotojų klubas „Dubysa“ Jurbarko r.). Minimalus privalomas medžioklės plotų vieneto plotas yra 1000 ha. Atskiruose medžioklės plotų vienetuose ženkliai skiriasi ir vienam šauliui tenkantis medžioklės plotas: nuo 73,5 ha (Kėdainių r. „Šilainės“ medžiotojų klube) iki 405,2 ha (Prienų r. „Alšios“ medžiotojų klube).
Miškų savo medžioklės plotuose mažiausiai turi Prienų r. medžiojantys „Sakalo“ medžiotojų klubo medžiotojai – 187 ha, o daugiausia – Jurbarko r. „Dubysos“ medžiotojų klubo šauliai – 5568 ha. Reikia pažymėti, jog medžiotojų skaičius nuolatos kinta. Dėl įvairių priežasčių keičiasi ir medžioklės plotų vienetų plotai.
1529 (56 proc. Kauno MS priklausančių medžiotojų) medžioklės plotų neturi. Jie gali medžioti miškų urėdijų profesionaliai medžioklei skirtuose plotuose arba svečių teisėmis medžiotojų klubams priskirtuose plotuose. Žinoma, abiem atvejais už medžioklės malonumą tenka susimokėti. (Tie, kas pinigų nestokoja, dabar gali medžioti visame pasaulyje…)
Knygoje medžioklės atspindėjimą žiniasklaidoje apžvelgia V. Ribikauskas, apie mokslinius tyrimus medžioklės ūkio srityje Lietuvos miškų institute aprašo prof. Vytautas Padaiga. Skaitytojas taip pat ras prof. Tado Ivanausko mintis apie Medžioklės įstatymą tarpukario Lietuvoje; hab. dr. Juozo Kudirkos (1939-2007) aprašymą apie XIX a. ir XX a. pradžias valstiečių naudotus medžioklės būdus Kazlų Rūdos giriose; miškininko, medžiotojo, aktyvaus tarpukario „Mūsų girių“ bendradarbio Leonardo Mejerio (1896-1965) mintis apie medžioklės esmę, medžioklės istoriją. Knygoje pateiktuose straipsniuose, ankščiau publikuotuose „Mūsų giriose,“ miškininkas Juozas Brazauskas (1904-1983) aprašo Kazlų Rūdos miškų medžiojamąją fauną, jos struktūrą XX a. IV dešimtmečio pirmoje pusėje. Jonas Lučka aprašo bandymus Lietuvoje aklimatizuoti triušius. Medžiotojas, buvęs KMS prezidentas Alvidas Tamulionis aprašo apie meškų medžioklę Magadano srityje, o garsus trofėjininkas Algimantas Šeškauskas su skaitytojais dalinasi medžioklės įspūdžiais įvairiose pasaulio šalyse. Knygoje pateikti keletas V. Ribikausko straipsnių, publikuotų įvairiuose spaudos laidiniuose, apie medžiokles bei įvairias su medžioklės reguliavimu susijusias problemas.
Skaitytojas ras ir kitų autorių, kurių knygos sudarytojas A. Brukas priskaičiavo apie 20, pastebėjimus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir piešiniais, tarp kurių nemažai yra V. Ribikausko ir kitų autorių nuotraukų, bei nuotraukų iš medžiotojų klubų bei KMS archyvų.
Autoriaus nuotrauka
