Modesta BIELSKIENĖ
Žagarės regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė
„LT100: mano kelionė – Lietuvai“
Į šį projektą-žaidimą įtraukta ir Žagarė
Senoji Žagarė...
Šią vasarą startavo naujas projektas-žaidimas internete „LT100: mano kelionė Lietuvai“ (kviečiantis pažinti Lietuvą, raginantis kiekvieną aplankyti 100 skirtingų objektų, įsitraukti į tradicinius užsiėmimus), skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui. Kaip teigia projekto organizatoriai, pažinti savo šalį galima trimis būdais: pamatant – aplankant siūlomus objektus, pajuntant – atliekant lietuviškas tradicijas pristatančias užduotis ir švenčiant – nepraleidžiant lietuviškų švenčių.
Žaidimo formos projektas kviečia keliauti, fiksuoti akimirkas ir dalintis nuotraukomis tinklalapyje www.100kelione.lt. Įdomias Lietuvos vietas projekto organizatoriai atrinko konsultuodamiesi ne tik su Valstybiniu turizmo departamentu, bet ir turizmo informacijos centrais, regioninių parkų direkcijomis, todėl dalyvaujančių projekte laukia pačios įspūdingiausios Lietuvos vietos. Interneto tinklalapyje www.100kelione.lt pateikta 100 žaidime dalyvaujančių objektų, kurie išsibarstę po pačius įvairiausius mūsų šalies kampelius. Minėtame tinklalapyje susikūrus profilį, galima keliauti individualiai ar sukūrus grupę.
Tarp 100 žaidime dalyvaujančių objektų Žagarės regioninio parko direkcijos siūlymu įtrauktas ir Žagarės miestas. Tai – Šiaurės Lietuvos kampelis, įdomus senąja architektūra ir istorijos pėdsakais, gražus vaizdingais peizažais, savitas čia gyvenančių, dirbančių ir kuriančių žmonių veikla. Jis išsidėstęs abipus Švėtės upės, o miesto praeitis siejasi su dviem piliakalniais. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, anot padavimų senesnis ir už Rygą, istoriniuose šaltiniuose kaip Sagera paminėtas dar 1254 m. Retas Lietuvos miestas gali pasigirti tokia istorija kaip Žagarė, kurioje išlikęs dar XVI a. vid. susiformavęs gatvių tinklas. Ypatinga ji ir tuo, kad kūrėsi susijungus dviem atskiriems miestams. Kadaise buvo dvi Žagarės – Senoji ir Naujoji, abipus Švėtės. XVIII a. Žagarėje įsikūrus žydams, dar ir šiandien mieste gausu išlikusio jų paveldo. Be gausios žydų bendruomenės, plačiai garsėjusios savo kultūrine bei moksline veikla, Žagarės istorija neįsivaizduojama. Gamtos išskirtinumą lemia dolomito klodai. Tokio dolomito randama ir kitose šalyse, bet visur jis vadinamas Žagarės svita. Dolomitas čia lėmė ir ypatingos vyšnių rūšies atsiradimą. Be žagarvyšnių jau neįsivaizduojamas Žagarės krašto savitumas ir naujosios tradicijos. Šimtmečių istoriją Žagarėje mena išlikę piliakalniai, bažnyčios, Žagarės senamiesčio pastatai, dvaro ansamblis, su restauruotais rezidenciniais rūmais, žirgynu, pagalbiniais pastatais bei parku, vertingiausiu žymaus XIX a. dendrologo G. F. F. Kuphaldto kūriniu Lietuvoje. O kur dar žymusis „puodų namas“, vyšnių sodas su vabalų viešbučiais, rekreacinė zona prie Žvelgaičių ežero su gausybe poilsiaviečių lankytojams.
Šis žaidimas-projektas skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti, todėl vyks iki 2018 m. vasario 16-osios, kuomet aktyviausi dalyviai bus pakviesti į apdovanojimų šventę.
Autorės archyvo nuotrauka