Linijų užburtis

1.

Gervė braido upėje…

Tarsi suausta

iš plonutėliausių linijų…

Dangiškai dieviška

pilka grafika

akvareliniame fone…

2.

Gervė taip arti –

pirmąsyk gyvenime…

Tobulaus grakštumo

skambesys…

ir – skrydis…

3.

Gervė pilkoji

užburia grožiu…

žingsniais –

lėtais ir aukštais…

žvelgimu vandenin,

aplinkui –

ieškančiu, atsargiu,

kiauraregiu…

meditatyviu…

Ir užburtis

šioji pasilieka

visam laikui…

4.

Ji – ne tik paukštis.

Gervė Motina –

iš baltiškojo

mitopasaulio…

Archetipo

gyvas

prisilietimas.

5.

Japonišku tušu

ir plunksnele

Meistro ranka

nupieštas piešinys…

Atgijusi miniatiūra –

prieš akis, upėje:

žingsniuojanti gervė…

6.

Ji vėl

vidury upės

rymo,

stirkso

lyg pilkas

medelis

tarp vandenų.

Ji čia – savimi –

laiko pasaulį.

7.

Kai ją mačiau –

buvo besibaigianti vasara.

Dabar ją regiu –

pavasariui baigiantis.

Ji vėl upėje.

Dieviškasis grožis,

brendantis vandenais.

Sukurtas iš vos regimų,

vos vos materinių linijų.

Iš kažko…

Sustingstu

kartu su ja –

akimirkoms:

takioms,

skaidrioms,

akvareliškoms…

Tobuloms…

8.

Vandenyje:

lėtas ištęstas žingsnis.

Sustoja… minutėms…

Lėtas ištęstas žingsnis.

Sustoja… minutėms…

Virsdama

užkerinčios nuostabos

upės dvasele…

Brendanti

gervė.