1.
Gervė braido upėje…
Tarsi suausta
iš plonutėliausių linijų…
Dangiškai dieviška
pilka grafika
akvareliniame fone…
2.
Gervė taip arti –
pirmąsyk gyvenime…
Tobulaus grakštumo
skambesys…
ir – skrydis…
3.
Gervė pilkoji
užburia grožiu…
žingsniais –
lėtais ir aukštais…
žvelgimu vandenin,
aplinkui –
ieškančiu, atsargiu,
kiauraregiu…
meditatyviu…
Ir užburtis
šioji pasilieka
visam laikui…
4.
Ji – ne tik paukštis.
Gervė Motina –
iš baltiškojo
mitopasaulio…
Archetipo
gyvas
prisilietimas.
5.
Japonišku tušu
ir plunksnele
Meistro ranka
nupieštas piešinys…
Atgijusi miniatiūra –
prieš akis, upėje:
žingsniuojanti gervė…
6.
Ji vėl
vidury upės
rymo,
stirkso
lyg pilkas
medelis
tarp vandenų.
Ji čia – savimi –
laiko pasaulį.
7.
Kai ją mačiau –
buvo besibaigianti vasara.
Dabar ją regiu –
pavasariui baigiantis.
Ji vėl upėje.
Dieviškasis grožis,
brendantis vandenais.
Sukurtas iš vos regimų,
vos vos materinių linijų.
Iš kažko…
Sustingstu
kartu su ja –
akimirkoms:
takioms,
skaidrioms,
akvareliškoms…
Tobuloms…
8.
Vandenyje:
lėtas ištęstas žingsnis.
Sustoja… minutėms…
Lėtas ištęstas žingsnis.
Sustoja… minutėms…
Virsdama
užkerinčios nuostabos
upės dvasele…
Brendanti
gervė.
