Lida LAPKIENĖ

Likviduojant istorinę taršą,

bus išvalyta per 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

"GVT LT" Jonavos bazėje valomas užterštas gruntas

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
Viena tokių šiuo metu tvarkomų vietų yra cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija Plungėje, greta Gandingos HE tvenkinio. Čia tvarkomas apie 0,8118 ha užterštas plotas. Darbus jungtinės veiklos pagrindu vykdo statybos įmonė „Plungės lagūna“ ir grunto valymo technologijų įmonė „GVT LT“.

Užterštą gruntą apdoroja mikrobiologiniais preparatais

„Darbų metu bus likviduotas iki 2 metrų gylio naftos produktais užterštas dumblas, gruntas, esantis pačioje tvenkinio pakrantėje, teritorija rekultivuota ir taps ambicingo Plungės miesto poilsio ir rekreacijos zonų kūrimo prie Babrungo upės ir Gandingos HE projekto dalimi. Jungtinės veiklos partneriai „Plungės lagūna“ iš tvenkinio pakrančių kasa gruntą, dumblą siurbia į geotekstilės maišus. Kasimo / siurbimo darbų metu egzistuoja didelė rizika užteršti aplinką, todėl dirbama itin atsakingai. Išdžiūvęs gruntas transportuojamas į „GVT LT“ padalinius, kur jis bus išvalytas mikrobiologiniais preparatais. Valymo procesas paprastai trunka apie pusmetį. Iki leidžiamų normų išvalytas gruntas gali būti naudojamas įrengiant sankasas, tiesiant kelius, tiktų įrengiant garso izoliacijos pylimus šalia kelių ir panašiai“, – sako įmonės „GVT LT“ direktorius Spartakas Petrovas.

25-erių metų „GVT LT“ patirtis – švaresnei Lietuvai

Šiuo metu „GVT LT“ su Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimų laboratorijos vadovu dr. Algimantu Paškevičiumi ir kitais mokslininkais gamybos sąlygomis testuoja kartu sukurto naujo biopreparato efektyvumą, nes būtent juo valomas naftos produktais užterštas gruntas. Biopreparatas jau išbandytas laboratorinėmis sąlygomis, o kūrimo procese dalyvaujančio doktoranto Jono Žvirgždo pranešimas apie mikroorganizmų atranką buvo pripažintas geriausiu konferencijoje „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“.

Per 25 veiklos metus sukaupta patirtis dirbant su Lietuvos ir užsienio mokslininkais leido bendrovei pasiekti įspūdingų rezultatų ne tik tvarkant užterštą gruntą, bet ir rengiant vandens telkinių būklės gerinimo, priekrančių tvarkymo projektus. Tarp didžiausių – 2015 m. tvarkyta Nevėžio upės atkarpa Panevėžio mieste.

Be to, 2016 m., siekiant pagerinti upių būklę, padėti natūraliai atsistatyti povandeninėms ekosistemoms, kurios buvo nualintos dėl sovietmečiu vykdytų upių tiesinimo darbų, buvo įgyvendintas pirmasis Lietuvoje upių atkarpų renatūralizavimo projektas – ištiesintose Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių atkarpose įrengtos bioinžinerinės priemonės (medžių nuovartos, kelmai, akmenys, akmenų metiniai ir kt.), keičiančios tėkmės greitį, srovių cirkuliaciją ir tuo pačiu skatinančios didesnę buveinių įvairovę. Projektas buvo finansuojamas pagal „Norway Grants“. Įgyvendinus šį projektą, buvo parengtos rekomendacijos upių renatūralizavimui atlikti, 2019-2020 m. buvo vykdomas „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos projektas „Baltijos jūros regiono, kaip pakrantės žvejybinio turizmo paskirties vietos plėtra, skatinimas ir tvarus valdymas – RETROUT“.

Vienas iš 5 demonstracinių upių atstatymo priemonių diegimo projektų buvo įgyvendintas Lietuvoje, Smiltelės upėje. RETROUT projekto metu Smiltelės upės baseine buvo vykdomos veiklos, skirtos upės ekologinei būklei pagerinti ir padidinti šlakių rituolių populiaciją upėje. RETROUT projektu buvo siekiama regiono mastu koordinuotai plėtoti ir skatinti tvarų pakrančių žvejybos turizmą, paremtą tikslinės rūšies – šlakio – ištekliais.

„Efektyvią įmonės veiklą lemia ir visuomenės palaikymas, todėl mums svarbu dalintis savo darbų rezultatais, kelti klausimus ir kartu ieškoti sprendimų. Mūsų veikloje svarbiausias partneris – informuota ir suinteresuota visuomenė“, – sako bendrovės „GVT LT“ direktorius Spartakas Petrovas.

Redakcijos archyvo nuotrauka