Jau 9 metus Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis-partnerėmis kviečia Baltijos regiono žemdirbius dalyvauti Baltiją tausojančio ūkininko konkurse. Konkursu siekiama paviešinti ūkininkavimo būdus, mažinančius ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų patekimą į aplinką, ir pagerbti ūkininkus, prisidedančius prie Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Dabar jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Šios medžiagos įvairiais pavidalais skatina intensyvų dumblių augimą, kurio metu susidaro didelis kiekis biomasės, sumažėja vandens skaidrumas, dėl deguonies trūkumo, susidariusio dumblių puvimo metu, kyla pavojus žuvim bei kitiems vandens organizmams.
Iki šiol Lietuvos ūkininkai nėra laimėję regiono ūkininko nugalėtojo titulo. Nors gerų pavyzdžių ir ūkininkų mūsų šalyje netrūksta. Beveik visi 8 šalies nugalėtojai augina gyvulius, derindami aplinkos tausojimą bei ūkininkavimą. 2014 metų nugalėtoja ūkininkė Laura Mišeikienė ne tik ūkininkauja ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje, bet yra ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) viceprezidentė. Laura įkūrė ekologinį ūkį Panemunės užliejamose pievose, kuriose laisvai ganosi įvairūs mėsiniai galvijai. Šios pievos priskiriamose saugomoms „Natura 2000“ teritorijoms.
Regioniniai „Baltiją tausojantis ūkininkas 2016“ konkurso laimėtojai iš Suomijos Markus Eerola ir Minna Sakki-Eerola įgyvendindami tikslius ir novatoriškus metodus palaiko puikią dirvožemio būklę ir sėkmingai valdo maistinių medžiagų srautus savo ekologiniame pasėlių ūkyje Knehtilä, Suomijoje. „Laimėti nacionalinį konkurso etapą Suomijoje mums jau buvo didelė garbė – regiono laimėjimas yra tiesiog neįtikėtinas. Tai suteikia mums jėgų ir toliau dirbti; dalintis gerąja patirtimi ir bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis. Galų gale, bendradarbiavimas ir teigiamas požiūris yra svarbiausi siekiant tvaresnio žemės ūkio“, – savo įspūdžiais dalinosi 2016 metų laimėtojai.
Dalyvauti konkurse kviečiami ūkininkai, šeimos ūkiai, ūkininkų bendrovės, kooperatyvai ir kiti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vykdomos veiklos pobūdžio, tiek ekologinės pakraipos, tiek tradiciniai ūkiai. Svarbiausia, jog konkurso dalyvio veikla ūkyje prisidėtų prie vandens taršos mažinimo arba kitaip mažintų ūkio poveikį aplinkai, tačiau pretenduoti į nugalėtojus gali ir kitokias, poveikį aplinkai mažinančias, priemones taikantys ūkininkai.
Konkursui tinkamų priemonių spektras platus, apimantis nuo amoniako garavimo iš mėšlidžių mažinimo iki biologinės įvairovės apsaugos. Šios priemonės gali būti ūkininko sukurtos, išbandytos ar pritaikytos platesniu mastu, taip pat novatoriškos priemonės ar ūkininkavimo būdai, kurių pritaikymas platesniu mastu – perspektyva ateičiai. Teikti savo kandidatūrą ūkininkai gali patys, konkurso dalyvių gali pasiūlyti ir šalies ūkininkų organizacijos.
Konkursas rengiamas dviem etapais, susidedančiais iš nacionalinio nugalėtojo atrankos ir regioninės atrankos. Nacionalinis nugalėtojas bus apdovanotas 1000 EUR piniginiu prizu, antros ir trečios vietos laimėtojai taip pat neliks nuskriausti. Regiono nugalėtoją iš 9 nacionalinių atrankų laimėtojų atrinks kompetentinga komisija. „Baltijos ūkininkas“ laimės 10 000 eurų vertės piniginį prizą, o apdovanojimai vyks tarptautinėje konferencijoje.
Paraiškos priimamos iki kovo 20 d. (Pasaulinės Žemės dienos). Konkurso dalyvio anketą, kriterijus ir kitą svarbią informacija rasite tinklalapyje https://www.baltijosukininkas.com/registracija.
Kilus klausimams kreiptis į Lietuvos gamtos fondą Algirdo g. 22-3, Vilnius, Tel. 8 5 23 10 700 El. p.: indre.c@glis.lt arba nerijus.z@glis.lt
