Sodo bei daržo darbų sezonas – įkarštyje. Skubame ir vasarinius trobesius tvarkyti, ir sklypelį sukasti, užsėti, išravėti. Tačiau darbiniai savaitgaliai tarpais teikia ne tik džiaugsmo bei rūpesčių, bet ir nemalonumų. Mat kiekvieną sezoną žemės ūkio darbų mėgėjai daro vienas ir tas pačias klaidas, kurios tokios tipinės, kad galima netgi sudaryti portretą „daržininko“, labiau už kitus rizikuojančio įsitaisyti problemų su juosmeniu. Tiksliau – keletą „portretų“. Įsigilinkite į juos ir imkitės priemonių, kad vėliau tuose „portretuose“ neatpažintumėte savęs.
Žemės ūkio darbų spartuolė
Nijolė dievina savo kolektyvinį sodą. Gaila, išsiruošti į jį pavyksta nedažnai: mūsų herojė – vyr. buhalterė, ir darbo turi daug. Jeigu jau jai pavyksta ištrūkti į sklypą, stengiasi triūsti iš širdies ir skuba nudirbti visus darbus. Taip buvo ir prieš metus. Moteris atvažiavo, persirengė – ir kuo greičiau kasti lysvių ir sodinti. Padarė pusvalandžio pertrauką užkasti ir vėl griebėsi darbo. Į vakarą pajuto laužiant nugarą, o kitą dieną nuo skausmo juosmens srityje negalėjo atsikelti iš lovos…
Tokie darbštuoliai – dažni poliklinikų pacientai. Įsitraukę į darbą, užmiršta, kad jų organizmas jam nepasirengęs. Miestų gyventojų, ypač vadinamųjų kontorinių „žiurkių“, fizinis aktyvumas žiemą būna smarkiai sumažėjęs. Dėl to nusilpsta visi raumenys, tarp jų – ir nugaros raumenys. Staigus krūvio padidėjimas savaime gali sukelti jų spazmus ir skausmą. O dar reikia žinoti, kad šiuos raumenis palaiko stuburas. Jeigu jie silpni, padidėja stuburo tarpslankstelinių diskų apkrova, o tai gali sukelti osteochondrozės, radikulito, spondiloartrozės vystymąsi.
Darbas su klaidomis
Idealu būtų visą laiką palaikyti deramą nugaros raumenų tonusą. Bet jeigu neišeina, kraštutiniu atveju bent jau būtina laikytis paprastų taisyklių.
Prieš imdamiesi darbo lysvėje, atlikite keletą raumenis sušildančių pratimų. Pakelkite rankas ir pasistiebkite į viršų, plastiškai lenkitės pirmyn-atgal, į šonus, padarykite keletą apvalių sukinių pečiais ir klubais.
Kas pusantros valandos padarykite 15-20 minučių pertraukėlę. Jos metu patartina pakartoti „šildančiuosius“ pratimus arba tiesiog pagulėti ant nugaros.
Stenkitės mažiau lenktis, geriausia poza augalams sodinti ar piktžolėms ravėti – „ant keturių“. Šiuos atveju išlieka natūralus juosmens išlinkis. Kelkitės iš šios padėties lėtai, remdamiesi vienu keliu.
Nedirbkite, jausdami skausmą ir diskomfortą, kitaip palaipsniui bus dar blogiau.
Stiprus vyrukas
Jonas žemės ūkio darbų nemėgsta, juos nudirba jo žmona. Jis turi kitų užsiėmimų: įrenginėja vasarvietę. Pastatė naują šiltnamį, dabar ėmėsi pavėsinės. Tiktai iki galo jos nesurentė: pakėlė cemento maišą – ir juosmenį skausmas tiesiog kaip šūvis pervėrė. Dvi dienas negalėjo atsistoti, o vėliau – kokios ten statybos, net pasilenkti sunku.
Sunkumų kėlimas – dar viena dažna nugaros skausmų priežastis. Kilnojant svorius, padidėja slėgis į tarpslankstelinius diskus ir į stuburo sąnarius. Jei mes stovime tiesiai, laikydami rankose dvidešimt kilogramų, nugaros apkrovimas padidėja daugiau kaip du kartus, palyginus su tuo, koks jis būna, kai mes stovime be krūvio. O jei keldami svorį, pasilenkiame, apkrova išauga daugiau kaip keturis kartus. Nekeista, kad kremzlinis audinys ne visada atlaiko ir gali atsirasti rimtų sveikatos problemų.
Stenkitės įvertinti savo jėgas – nebandykite nešti itin sunkių krovinių. Netgi stipriems, gerai treniruotiems vyrams nepageidautina kelti daugiau kaip 15 kg.
Jeigu daikto svoris mažesnis kaip 15 kg, nereikia lenktis, norint jį pakelti. Atsistokite priešais jį, pritūpkite (nugara turi būti tiesi), abiem rankom paimkite daiktą, prispauskite jį prie krūtinės ir stokitės. Šitokiu būdu didžioji krūvio dalis teks ne nugarai, o kur kas stipresniems kojų raumenims.
Niekada nekelkite svorio, pasukdami liemenį. Nedarykite staigių judesių, o juo labiau – stenkitės nenušokti nuo laiptų, kopėčių, taburetės.
Lengvabūdiškas ligonis
Prieš metus Elena jau turėjo nugaros problemų. Ne itin rimtų: vieną dieną pagulėjo, pagėrė nuskausminamųjų ir viskas palaipsniui praėjo. Nugara nekankino, kol neprasidėjo daržo darbų periodas. Į antrosios dienos vakarą juosmenį jau gėlė. Bet dabar ankstesnė gydymosi schema nepadėjo. Skausmas buvo juntamas net po dviejų savaičių. Vėliau nuslopo, bet po dviejų mėnesių vėl pasikartojo. Gydytojas nustatė diagnozę – spondiloartrozė – ir perspėjo: problemos gali periodiškai atsinaujinti.
Nugaros skausmų klastingumo esmė: jie dažnai praeina savaime. Dėl to žmonės juos laiko nemaloniu, bet ne itin rimtu reiškiniu. Simptomams išnykus, jie nebando keisti gyvenimo būdo. Tuo tarpu bet kuris skausmas – grėsmės simptomas, reikalaujantis atidesnio dėmesio.
Net jei juosmens daugiau neskauda, būtinai kreipkitės į gydytoją. Dažniausiai skausmas bandomas sieti su osteochondroze arba su raumenų problemomis, tačiau jo priežasčių esti kur kas daugiau. Kai kurios iš jų (augliai, vidaus organų ligos) kelia grėsmę gyvybei. Kiti negalavimai ne tokie pavojingi, tačiau gali paversti ligą chroniška. Šiai kategorijai priklauso ir pas mūsų heroję aptikta spondiloartrozė – stuburo kremzlių susidėvėjimas. Svarbu nustatyti tikslią priežastį, todėl, kad gydymo būdai labai skiriasi.
Negalima apriboti gydymo vien nuskausminamaisiais preparatais. Tai – pirmosios pagalbos priemonė, o daugeliui ligonių reikalinga terapija ne tiktai paaštrėjimo periodu, bet ir tada, kai nugaros neskauda. Pavyzdžiui, esant spondiloartrozei, pacientams skiriami chondroprotektoriai – preparatai, padedantys atstatyti stuburo kremzlinį audinį. Šių preparatų veikliosios medžiagos – gliukozaminas ir chondroitino sulfatas – maitindami kremzlę, daro ją drėgnesne ir atsparesne. Todėl stuburo būklė pagerėja ir skausmas nugaroje būna retesnis.
Po pirmojo nugaros skausmų epizodo būtina peržiūrėti savo gyvenimo būdą. Iš dalies – padaryti viską, kad raumenys, palaikantys stuburą, būtų sustiprinti, bet neperkrauti virš visokių galimybių. Pasikonsultuokite su gydytoju, ką šiuo atžvilgiu turėtumėte padaryti būtent jūs.
