Kokie augalai gali pakeisti namų vaistinėlę?
Augalija - gyvoji vaistinė
Daugelis kambarinių augalų mums gerai pažįstami nuo vaikystės. Kartais mes pamirštame jų pavadinimus, bet tiksliai žinome, kad būtent tokie kažkada augo ant močiutės palangės, ir ji stropiai jais rūpinosi – visai kaip savo mylimais anūkėliais. Ir neatsitiktinai: juk žalieji augintiniai jai atsidėkodavo, neretai pakeisdami visą namų vaistinėlę.
Kiniška rožė (Hibiscus rosa – sinensis L.)
Pas mus šis efektingas stambus augalas dažnai tarnauja interjerams papuošti. O štai Indijoje hibiskuso žiedeliai naudojami avalynei skirtai odai dažyti. Tokiu pat tikslu jis naudojamas ir Indonezijoje – būtent todėl ten jį vadina „avalynine gėle“.
Šio augalo skirtingos rūšys turi įvairių spalvų žiedelius: nuo baltų ir geltonai oranžinių iki tamsiai raudonų ir violetinių. Be to, gėlininkai mėgėjai neretai augina gauruotas ir margalapes kiniškosios rožės formas. Žydi kininis hibiskusas ilgai – nuo balandžio iki spalio.
Tikrosios vertybės. Hibiskuso laipai turi gleivingųjų medžiagų, daug kalcio ir fosforo, o žiedai – geležies.
Ką gydo? Plačiausiai pritaiko šį augalą Rytų medicina. Kinijoje gydymo tikslams naudojamos visos šio augalo dalys. Šaknimis, žieve ir žiedeliais gydoma dizenterija, kraujavimas iš žarnyno ir hemorojus, taip pat odos uždegimai, niežai ir įvairios grybelinės ligos.
Indų medicinoje preparatai, pagaminti hibiskuso pagrindu, tarnauja medžiagų apykaitai gerinti bei yra laikomi stipriais afrodiziakais. Jie pasižymi kraują stiprinančiu, priešspazminiu poveikiu, geriami esant cistitui ir skausmingam šlapinimuisi.
Be to, iš skirtingų augalo dalių gaminamos trauktinės, vartojamos kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė, sergant bronchitu, o iš lapų ir žiedelių – mažinantys nosies gleivinės uždegimą.
Malaizijoje hibiskuso lapų nuoviru aptrinamas visas paciento kūnas, pakilus didelei temperatūrai arba galvos skausmui.
Aukšta temperatūra, karštligė. 8 g hibiskuso žiedelių reikia užpilti puse litro šalto vandens, leisti dvylika valandų prisitraukti ir perkošti. Gerti po vieną stiklinę tris kartus per dieną.
Odos ligos. Paimti lygiomis dalimis šviežių hibiskuso lapelių ir žiedelių (arba vien žiedelių) ir susmulkinti į košelę, kurią užtepti ant skaudamų vietų.
Gausios menstruacijos. Devyni lapeliai, vienas išsiskleidęs žiedelis ir vienas pumpuras užpilamas trimis puodeliais verdančio vandens, paverdamas dešimt minučių, perkošiamas. Atšaldomas ir geriamas po vieną puodelį tris kartus per dieną.
Kinrožė yra laikoma nacionaliniu Malaizijos simboliu, vietiniai ja vadina „bunga raya“, o tai išvertus reiškia „gėlių šventė“. Raudona jo žiedelių spalva simbolizuoja šalies narsą ir audringą vystymąsi, o penki žiedeliai – penkis pagrindinius nacionalinės filosofijos principus. Hibiskuso žiedelis pavaizduotas ant Malaizijos banknotų.
Plunksninė kalankė (Kalanchoe pinnatum )
Visai neseniai kalankę buvo galima išvysti beveik ant visų palangių. Ji pagarbiai vadinta „gyvybės gėlele“: juk ant kiekvieno žemėn nukritusio lapelio kraštų tuoj pat atsiranda maži ūgliukai, labai greitai išleidžiantys šakneles. Už platų panaudojimą gydomojoje praktikoje šį augalą neretai vadina kambariniu daktaru ir netgi kambariniu ženšeniu.
Tikrosios vertybės. Kalankės lapai turtingi gydomųjų antioksidantų, rauginių medžiagų, fermentų ir kitų medžiagų, palaikančių širdies veiklą. Kalankėje derinasi komponentai, pražūtingi ligas sukeliantiems mikrobams, bet palankiai veikiantys žmogaus organizmą. Plunksninės kalankės sultys turtingos mineralinių medžiagų (geležies, magnio, kalcio, silicio, mangano, vario) ir organinių rūgščių (obuolių, rūgštynių, acto, citrinos ir kavos).
Ką gydo? Švieži ūgliai ir lapai naudojami chirurginėje, stomatologinėje, akušerinėje-ginekologinėje praktikoje. Vandeninis ir spiritinis kalankės viršžemyninės dalies ekstraktai, taip pat šviežių lapų sultys turi antibakterinių savybių ir kovoja prieš stafilokokus, žarnyno ir kitas patologines bakterijas.
Be to, kalankės sultys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, padeda apvalyti žaizdas nuo nekrotinių audinių, pasižymi žaizdas gydančiomis ir priešopinėmis savybėmis.
Pietryčių Azijos šalių medicina susmulkintus kalankės lapus naudoja esant pūlingoms votims, kitoms odos ligoms, taip pat gydant reumatizmą ir neuralgiją. Skaudant galvai, jų dedama ant kaktos, o kosint – ant krūtinės. Mauricijuje ir Madagaskare karštais kalankės lapų kompresais gydomos žaizdos, nudegimai ir furunkulai, o nuoviru malšinami reumatiniai skausmai. Komorų salyne šviežių lapų sultys geriamos sergant chronišku gastritu.
Peršalimas, gripas. Sumaigyti žalius kalankės lapus, išspausti sultis, sumaišyti su vandeniu ir keletą kartų per dieną skalauti gerklę.
Nudegimai. Pridėti žalią susmulkintą kalankės lapą prie skausmingos vietos. Pakartoti du-tris kartus per dieną.
Herpis ant lūpų. Sumaigyti šviežius kalankės lapus ir išspausti sultis. Tepti pažeistas vietas kelis kartus per dieną.
Pabrinkusios kojos. Pilną saują susmulkintos kalankės antžemyninės dalies užpilti vienu litru verdančio vandens, pavirinti penkias minutes, po to perkošti. Naudoti kojų vonelėms.
Pastaba. Norint gauti kalankės sulčių, ką tik surinktus (arba ne ilgiau kaip 7 dienas saugotus tamsioje vietoje, plius 5-10 laipsnių temperatūroje) lapus reikia nuplauti po tekančiu vandeniu ir susmulkinti mėsmale.
Kvepiančioji kalisija (Callisia fragrans)
Nors šis kambario augalas pas mus labai populiarus, daugiausia jis žinomas kitu pavadinimu – „auksinis ūsas“. Kartais jį vadina ir gyvuoju plauku. Tikriausiai kvepiančioji kalisija pelnė pastarąjį pavadinimą todėl, kad, įplėšus lapą, jo dalys lieka sujungtos tarp savęs lipnios medžiagos plonomis gijomis, panašiomis į plaukus arba ūsus.
Remiantis kita versija, pavadinimas „auksinis ūsas“ duotas ryšium su daugybe plonų horizontalių ūglių, primenančių žemuogės ūsus. Kaip ten bebūtų su tuo „ūsuotumu“, epitetai „gyvasis“ ir „auksinis“ aiškiai primena, jog priešais mus – ne paprastas augalas!
Tikrosios vertybės. Šiame augale pilna flavonoidų, pasižyminčių savybe paversti kraujagysles elastingomis, sumažinti uždegimus, padėti užgydyti žaizdas, nudegimus ir sutrenkimus. Be to, auksinio ūso sultys turi fitosterolo – junginio, „mokančio“ sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Beje, daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų aptikta būtent šoniniuose ūsuose.
Ką gydo? Kalisijos lapai naudojami išoriniam gydymui – kaip priešuždegiminė, žaizdas ir opas gydanti, dezinfekuojanti ir nuskausminanti priemonė, taip pat sumažinanti skausmą susimušus, skaudant sąnariams. Trauktinė vartojama žarnyno veiklai normalizuoti. Spiritinė aukso ūso trauktinė, kaip liaudiška priemonė, tinka cukriniam diabetui, pankreatitui, bronchinei astmai, tuberkuliozei, žarnyno – skrandžio ligoms gydyti.
Susitrenkus, nudegus, nušalus odą, joje iškilus furunkulams, reikia susmulkinti žalius kalisijos lapus į košelę, pasidaryti kompresus ir juos uždėti ant odos dviem valandoms du kartus per dieną.
Esant osteochondrozei, radikulitui, stipriems sutrenkimams, reikia smulkiai supjaustyti 40 kalisijos „slankstelių“, užpilti puse litro degtinės ir leisti prisitraukti tamsioje vietoje dvidešimt dienų, periodiškai pakratant. Naudoti įtrynimams ir kompresams. Šioms ligoms paaštrėjus, galima gerti po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną likus valandai iki valgio.
Alfredo Umbraso nuotrauka