Vacys PAULAUSKAS
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius
Kokia tavoji našta, inspektoriau?
Vytautas EIDIKONIS
Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos. Tarnyba įkurta 2014 m. liepos mėnesį. Jos paskirtis – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą. Nuo praeitų metų gruodžio 1 d. VAAT direktoriumi paskirtas Vytautas Eidikonis. Aplinkosaugos sistemoje jis dirba dešimtus metus. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete įgijęs ekologo magistro laipsnį V. Eidikonis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (Vilniaus RAAD) dirbo Vilniaus miesto agentūros vyriausiuoju specialistu, vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. 2010-2011 metais tapo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotoju, o vėliau užėmė šios agentūros vedėjo pareigas. 2012-2014 metais dirbo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėju. Tuo metu buvo atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir aplinkosauginių avarijų valdymo politikos, atitinkančios šalies poreikius ir Europos Sąjungos reikalavimus, formavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą. V. Eidikonis rengė įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su aplinkos apsaugos valstybine kontrole ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų ir avarijų valdymu, projektus.
Pareigūnų būdravimas
Turėdamas didžiulę aplinkosauginio darbo patirtį VAAT direktorius negaili pastangų, kad aplinkos apsaugos sistema gerėtų, o pareigūnų darbas būtų dar efektyvesnis. Po Valstybinės aplinkos kontrolės įstatymo pakeitimų atsirado naujos galimybės aplinkosaugos pareigūnui būdrauti ir gauti už tai 10 proc. pareiginio atlyginimo priedą.
„Tikras būdravimas prasidėjo nuo praeitų metų spalio ir dabar jau galima įvardyti – jis veikia sėkmingai, nors didžiulės patirties dar neturime, – pasakojo V. Eidikonis. – Įdiegus šią sistemą aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, nedarbo metu būdami namuose ar kur kitur, gali būdrauti. Į būdravimo grafiką užsirašęs ir arčiausiai pažeidimo vietos esantis pareigūnas, sulaukęs skambučio iš VAAT Pranešimų priėmimo centro, per 30 min. privalo susiruošti ir su jam priskirtu automobiliu išvykti į nurodytą pažeidimo vietą. Tada įsijungia normalaus darbo apskaita. Jeigu išvykstama nakties metu, pareigūnas gauna pusantro karto, o poilsio dienomis – du kartus didesnį atlygį. Piliečiams susisiekti su aplinkos apsaugos pareigūnais yra labai paprasta, reikia tik paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir bet kuriuo paros metu interesantas sujungiamas su Pranešimų priėmimo centre budinčiu pareigūnu.“
Anot VAAT direktoriaus, taip visuomenei suteikiamos platesnės galimybės informuoti apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus, kitus įvykius ar veikas, kurių metu yra daromas neigiamas poveikis aplinkai. Augantis visuomenės pilietiškumas ir nepakantumas aplinkosauginiams pažeidimams V. Eidikonį džiugina ir jis patikina, kad Pranešimų priėmimo centro budintieji pareigūnai gautus pranešimus nedelsiant vertina ir priima sprendimus, kaip į juos reaguoti. Savo kompetencijos ribose jie konsultuoja piliečius arba nukreipia juos pas reikiamus specialistus. Didžiausia dalis pranešimų perduodama vietos aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie nedelsiant imasi reikiamų priemonių siekdami nustatyti pažeidimus ir tai darančius asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn. Pradėjus vykdyti būdravimą, kiekviename regione atsirado galimybė nedelsiant reaguoti į gaunamus pranešimus bet kuriuo paros metu, nedarbo ir švenčių dienomis. V. Eidikonis pastebėjo, jog šia tvarka patenkinti ne tik pareigūnai, bet ir piliečiai, nes egzistuoja atgalinis ryšys. Skambinusiam žmogui pranešama, kad jį jaudinęs klausimas išspręstas. Žinia, daugiausiai pranešimų gaunama apie įvykius su gyvūnais .
Kalbėdamas apie būdravimo tvarką VAAT direktorius pabrėžė, jog norėdamas tam tikrą laiką būdrauti pareigūnas teikia prašymą RAAD direktoriui. Į VAAT patenka visų departamentų sudaryti ir patvirtinti grafikai, taigi visos būdravimo vietos yra žinomos. Gavus pranešimą apie pažeidimą jis identifikuojamas ir, esant poreikiui, nukreipiamas artimiausiai esančiam ekipažui. Aplinkosaugininkų transporto priemonėse yra įdiegtos navigacinės transporto kontrolės sistemos. Jos padeda matyti tarnybinių automobilių judėjimą, kontroliuoti pareigūnų veiklą.
Visuomenės parama
Nepaisant aktyvaus aplinkosaugos pareigūnų darbo, labai reikalinga visuomenės pagalba. Tam padeda gausėjančios neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretos. Pareigūnai išaiškinti aplinkosauginių pažeidimų turėtų vykti dviese, tačiau, esant ribotam biudžetui, yra įvairiausių išimčių. Tarp jų, kada aplinkosaugos pareigūnas gali identifikuoti pažeidimą vienas, V. Eidikonis paminėjo aplinkos teršimą nuotekomis, atliekų deginimą ir kitus atvejus, kai pareigūnui nekyla pavojus. Esant medžioklės, žvejybos brakonieriavimo atvejams, kai galima reali grėsmė, būtina vykti tik dviese. Stiprindami aplinkosaugininkų pajėgumus prie gamtos saugojimo prisideda aplinkos apsaugos etatiniai inspektoriai, kurie talkina pareigūnams arba patys išaiškina aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus („Žaliasis pasaulis“ 2015 m. Nr. 8).
„Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretos gausėja ir jų indėlis ženklus. VAAT, kaip koordinuojanti jų veiklą visos respublikos mastu, kviečia visuomenę dar aktyviau dalyvauti aplinkosauginėje veikloje ir papildyti neetatinių aplinkosaugininkų gretas“, – apibūdindamas esamą padėtį pasakojo VAAT direktorius.
Kalbėdamas apie žmonių sąmoningumą V. Eidikonis užsiminė, jog dar yra žmonių, kurie nenori pranešti apie kaimyno ar kito žmogaus netinkamą elgesį gamtoje. Jo nuomone, kol kas per mažai šviečiama visuomenė ir trūksta pilietiško supratimo, kad pranešimas apie daromą blogį nėra skundas.
Ne visada gaunama informacija bendruoju pagalbos telefonu 112 būna teisinga. Dar pasitaiko sąmoningo klaidinimo, kai ramybę norintys užsitikrinti brakonieriai siekia pareigūnus nukreipti į kitą vietą. V. Eidikonis patikino, kad tokie „blogiukai“ yra identifikuojami ir šie bandymai ne visada būna sėkmingi. Jis dar paminėjo pasitaikančius skambučius, kuriais norima pašmaikštauti, šiaip pasikalbėti arba papasakoti kažkada praeityje buvusius nutikimus. Kartais paskambinusieji mano, kad per ilgai trunka, kol atvyksta pareigūnai. VAAT kurdama bendravimo su visuomene sistemą konsultavosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais. VAAT direktorius įsitikinęs, jog pasiruošimas per 30 min. išvykti yra operatyvus.
„Būdravimo ir telefono 112 sistema tikrai veikia. Jeigu iki šių metų sausio būdavo gaunama 600-700 pranešimų per mėnesį, tai dabar jų gaunama 1200 ir daugiau. Žinoma, įtakos turi ir sezoniškumas. Pavasarį daugiau žmonių lankosi gamtoje, daugiau pastebi aplinkosauginėje srityje blogybių. Tačiau turi įtakos ir žmonių žinojimas, kad yra galimybė būti išklausytiems, ir tikėjimas, jog į jų pranešimus pareigūnai sureaguos, išanalizuos ir priims tinkamus sprendimus. Kilus didelėms problemoms visada galima pasitelkti kitas teisėsaugos institucijas. Tam tarnauja pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su prie Vidaus reikalų ministerijos esančiais Policijos departamentu ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba“, – patikino V. Eidikonis.
Rezultatai, naujovės ir problemos
Vertindamas gyvūnijos apsaugos kontrolės rezultatus, VAAT vadovas teigia:
„Kuomet buvo padidintos administracinės baudos, numatytas transporto priemonių konfiskavimas, padidėjo reidų intensyvumas, sugriežtinta kontrolė efektą davė ir šiurkščių pažeidimų skaičius mažėjo. Iš dalies mažėja ir žvejų mėgėjų padaromų nusižengimų. Nors aplinkos apsaugos situacija gerėja, bet visokių atvejų pasitaiko ir nereikia užmigti, reikia ir toliau dirbti.“
V. Eidikoniui, pačiam dalyvaujant reiduose, gera išgirsti iš meškeriotojų, jog anksčiau su aplinkosaugos pareigūnais žūklautojai susitikdavo kartą per 5 metus, o dabar bendrauja dažniau. Dar maloniau matyti, jog dauguma žvejų žino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, jų laikosi ir yra suinteresuoti žuvų apsauga.
Tarp naujovių VAAT direktorius įvardijo gyvūnijos apsaugai pradėtą vykdyti tarnybinių šunų panaudojimo projektą.
„Pradėdami jį konsultavomės su Valstybinės sienos apsaugos tarnyba ir Policijos departamentu. Aptarę tarnybinių šunų panaudojimo galimybes su šių institucijų kinologijos specialistais, pasikvietėme juos ir jų keturkojus augintinius į bendrus reidus. Tarnybinių šunų nauda akivaizdi ypač išaiškinant šiurkščius gyvūnijos apsaugos pažeidimus. Juos atlikę asmenys stengiasi paslėpti įkalčius, išvengti atsakomybės, suklaidinti pareigūną. Šunys padėtų surasti paslėptą laimikį, ginklą ar žvejybos įrankį ir tuo prisidėtų prie kontrolės stiprinimo. Kita vertus, pažeidėjo bendravimas su pareigūnu būtų daug kultūringesnis, kai greta yra šuo. Ne paslaptis, kad mūsų pareigūnai susiduria su agresija ir įvairiais pavojais. Tad šuo apsaugotų pareigūnus ir padėtų išaiškinti pažeidimus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pradžioje planuojama turėti vieną kinologą su šuniuku. Tarp problemų paminėtas tam reikalingos teisinės bazės sukūrimas, šuns panaudojimo, priežiūros, dresūros reglamentavimas ir kiti klausimai. Projektui pasitvirtinus, po kinologą ir šunį galėtų turėti visi RAAD-ai, o VAAT, kaip kontrolės priežiūrą atliekanti institucija, metodiškai tam vadovautų.
Kontrolės priežiūros atlikimas ir metodinis vadovavimas, pasak V. Eidikonio, iš tikro yra ganėtinai įvairus. Labai sudėtinga, reikalaujanti aukštos kompetencijos identifikuojant pažeidimus yra atliekų tvarkymo sritis. Daug dirbama norit išaiškinti pasitaikančias teisines spragas ir teikti pasiūlymus joms ištaisyti. Siekiama suvienodinti konfiskatų paėmimo, jų apskaitymo, pripažinimo atliekomis ir naikinimo tvarkas ir taip palengvinti sunkų aplinkosaugos pareigūnų darbą.
Vacio Paulausko nuotrauka