Norint išvengti įvairių susirgimų išsivystymo tikimybės, būtina atsisakyti nuo atitinkamų produktų vartojimo tam tikru paros metu. Taigi rytais, ką tik pabudę ir dar nieko nevalgę, nepulkime prie:
*citrusinių vaisių. Jie gali sukelti alergiją ir gastritą. Prieš išgerdami stiklinę apelsinų sulčių, būtinai užvalgykite avižinės ar kitokios košės, užkirskite kiaušinienės ar blynelių.
*bananų. Jose esama daug magnio, reguliuojančio širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Mėgaudamiesi jais tuščiu skrandžiu, rizikuojame pažeisti kalio bei magnio balansą.
*žalių daržovių. Rūgštys, kurių esama jose, gali erzinti skrandžio gleivinę, sukelti jos išopėjimus ir gastritą.
*jogurto. Kaip bebūtų keista, į šį sąrašą pateko ir šis produktas. Ryte organizmui nereikia jogurtinių bakterijų – jis puikiausiai susidoroja su virškinimu ir pats. Geriau juo pasimėgauti praėjus dviems valandoms po pusryčių arba vakare. Beje, dietologai perspėja, jog liesas jogurtas, kurį daugelis esame linkę vartoti vietoj natūralaus, turi daug cukraus. Šiaip šimte gramų jogurto neturėtų būti daugiau kaip 15 g cukraus ir 2 g riebalų, tuo tarpu liesame yra apie 19 g cukraus ir 1,1 g riebalų.
*šaltų gėrimų. Jie trukdo virškinimo sistemai iš ryto deramai įsitraukti į savo darbą. Geriau pakeiskite juos vos šiltais.
*saldumynų. Nieko prieš tai neužvalgius, vartoti saldumynų negalima. Mat ką tik nubudusi kasa neįstengia pagaminti reikiamo insulino kiekio, todėl, užuot griebęsi saldumynų nuo pat ryto, rizikuojame padidinti cukraus kiekį kraujyje. Tariamai naudinga saldumynų rūšis – energetiniai batonėliai iš riešutų ir vaisių – trečdaliu susideda iš cukraus (vienas batonėlis turi 12,4 g cukraus ir 113 kalorijų vidutiniškai).
*kavos. Tuščiu skrandžiu išgertas rytinis puodelis kavos suerzina skrandžio gleivinę, versdamas ją daugiau išskirti skrandžio sulčių. Po kurio laiko gali išsivystyti gastritas.
Ko nepatartina valgyti vakarais?
Visiškai logiška, jog pavakarieniavę (tarkime, 19 valandą) ir neatsigulę miegoti iki pusiaunakčio, pajuntame konkrečius signalus iš skrandžio, bylojančius, kad ne pro šalį būtų dar ko nors užvalgius. Juo labiau, kad ir medikai nerekomenduoja daryti ilgesnių kaip keturių valandų ilgio pertraukų tarp valgymų. Taigi kažką dar į burną būtinai įsimeskime. Tik ne tokio maisto, kuris apkraus skrandį, kepenis, kasą ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Vakarais vis dėlto geriau atsisakyti nuo:
*sausųjų užkandžių – traškučių, kukurūzų lazdelių ar dribsnių, krekerių, šiaudelių, nors jie ir yra tapę itin populiarūs panašiais atvejais: visada po ranka ir gaminti nereikia. Bet, atsižvelgus į tokių produktų apdorojimo laipsnį, cheminių medžiagų kiekį juose ir bendrąjį kaloringumą, jie iškart patenka į „juodąjį sąrašą“. Juk vakarais vis dėlto esame pasyvūs, išskyrus tuos atvejus, kai esame atsidūrę šokių aikštelėje. Neverta žavėtis ir tokiu „naudingu“ produktu, kaip daržovių traškučiai. Juos gamina iš burokėlių, morkų. Bet ir į šiuos traškučius, kaip ir į tradicinius, visada dedama nemažai druskos, keliančios kraujospūdį. Pavyzdžiui, 28 g daržovių traškučių pakelyje esama apie 130 kalorijų, 7 g riebalų ir 260 miligramų druskos. Įprastuose traškučiuose yra 150 g kalorijų, 9 g riebalų ir 180 miligramų druskos.
*mėsos ir žuvies. Mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kitas gyvulinės kilmės baltyminis maistas pasotina mus „kapitaliai“ ir greitai. Greičiausiai toks užkandis neatsilieps mūsų talijai, tačiau minėtieji produktai virškinami skrandyje ne trumpiau kaip keturias valandas, ir tik vėliau keliauja į žarnyną. Jeigu užmigsite anksčiau, jūsų skrandis užmigs drauge su jumis. O visa tai, kas bus jame, jau atleiskite už atvirumą, pus.
*bandelių. Duona ir kiti kepiniai iš miltų virškinami pakankamai greitai ir neužsilaiko skrandyje ilgai. Bet mainais sukelia staigų cukraus padidėjimą kraujyje bei insulino išsiveržimą, o kadangi kalorijų tuo metu išeikvojama minimaliai, visi tie miltiniai gaminiai automatiškai keliauja į riebalines „saugyklas“, apgulančias liemenį ir pilvą.
*šokolado. Gabalėlis šokolado, skanus saldainis. Gana viliojantys dalykai, suprantama, bet kaip ir produktai, išvardinti ankstesniame punkte, sukelia maždaug tokią pat organizmo reakciją ir atsideda ant klubų.
*riešutų ir džiovintų vaisių. Mažais kiekiais jie labai naudingi. Klausimas tik vienas: kokiu momentu jūs sugebėsite sustoti? Juk riešutai labai kaloringi. Šimtas gramų jų turi pusę dienos kalorijų sumos. O džiovinti vaisiai – koncentruotas, tegu ir vaisių, cukrus.
*kavos. Net saikingas kofeino kiekis gali sukelti miego sutrikimus. Bet kofeino esama ne tik kavoje. Nedera užmiršti ir tokių kofeino šaltinių, kaip šokoladas, koka-kola, arbata. Jų nepatartina vartoti prieš miegą.
*alkoholio. Jo vartojimas vakare padės užmigti greičiau, bet naktį gali kamuoti košmariški sapnai ir dažnas nubudimas, o ryte neretai atsikeliama skaudančia galva.
*produktų – „apsimetėlių“, kurie tik vaidina esantys naudingi organizmui. Tai gaminiai, kurių etiketės tradiciškai esti paženklintos užrašais: „mažas cukraus kiekis“, „žemas angliavandenių procentas“, „natūralus produktas“. Realybėje dažniausiai būna visai kitaip. Pavyzdžiui, produktai su cukraus pakaitalais (agavos sirupu, kokosų cukrumi) yra nei kiek ne sveikesni už paprastą cukrų. Todėl cukraus pakaitalo įtraukimas į racioną gresia papildomais kilogramais ir daugeliu problemų, pavyzdžiui, kariesu. Iš esmės produktai „be cukraus“ vis vien jo turi. Pavyzdžiui, šimtas gramų baltojo cukraus turi 406 kalorijas, o toks pat kiekis agavos sirupo – 310 kalorijų. Beje, 500 mililitrų įvairių vitamininių gėrimų gali turėti iki septynių arbatinių šaukštelių cukraus.
