Šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie unikalų tyrimą, kuris atliktas Trakų rajono savivaldybėje ir kuriuo siekta nustatyti gyventojų pasitenkinimą civilinės saugos sistemos subjektų veikla Afrikinio kiaulių maro metu (tiksliau – apie gyventojų lūkesčius ir civilinės saugos sistemos subjektų: Trakų maisto ir veterinarijos tarnybos ir VĮ Trakų miškų urėdijos teiktų paslaugų Trakų savivaldybės gyventojams kokybę Afrikinio kiaulių maro ekstremalios situacijos metu).
Trakų rajone iki 2014 m. nebuvo paskelbta nė viena ekstremali situacija. Trakų rajonas kaip teritorinis vienetas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. Trakų rajono savivaldybę sudaro 8 seniūnijos. Pagal plotą didžiausia yra Onuškio seniūnija (25 000 ha), mažiausia – Lentvario (4317 ha). Seniūnijos suskirstytos į mažesnius vienetus seniūnaitijas. Šiuo metu Trakų rajoną sudaro 47 seniūnaitijos. Yra 440 kaimų. Trakų rajono savivaldybėje, remiantis 2016 metų duomenis, gyvena 32 000 tūkst. gyventojų (Lietuvos Respublikos statistikos departamentas).
Daugiausia gyventojų gyvena Lentvario seniūnijoje (13645), mažiausia – Grendavės (817). Didesnį rajono gyventojų skaičių sudaro darbingo amžiaus žmonės, mažiausią – vaikai ir pensininkai. Remiantis oficialiuoju statistikos portalu, Trakų rajone pagal tautinę sudėtį daugiau yra lietuvių (56,33%) visų rajono gyventojų, lenkų (33,18%), rusų (8,53%), baltarusių (2,35%), ukrainiečių (0,68%) ir kitų tautybių atstovų (2,28%). Trakų rajonas pasižymi dideliu miškingumu, būdingi pušynai (41,3%), mišrūs miškai ir eglynai. Rajone yra Dūkštų kraštovaizdžio draustinio dalis, Verknės ichtiologinis draustinis. Ties šiaurės rytine rajono dalimi gausu upių ir ežerų. Didžiausi rajono ežerai – Vilkokšnio, Galvės, Skaisčio ir Akmenos. Šiaurinėje Trakų rajono dalyje yra transeuropinė geležinkelio linija Minskas-Vilnius-Šiauliai-Klaipėda. Ties rajono Šiaurės rytiniu pakraščiu eina magistralinis dujotiekis.
Ekstremalios situacijos metu viešąją tvarką Trakų rajone palaiko Trakų policijos komisariatas, kuriame dirba 68 darbuotojai, iš kurių 23 kriminalinės policijos darbuotojai, 15 viešosios policijos, 18 – kelių policijos. Atsakomybė už gelbėjimo, paieškos, neatidėliotinus darbus ir jų organizavimą paskiriama kiekvienai institucijai pagal jos veiklos kryptį ir kompetenciją. Rajone už gaisrus statiniuose ir atviruose vietose atsakinga Trakų rajono Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, už pavojingas užkrečiamąsias ligas – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (Vilniaus departamentas) ir savivaldybės gydytojas, už automobilių transporto avarijas, pavojingus radinius – Trakų rajono Policijos komisariatas, už geležinkelio avarijas, pastatų griuvimą, aukštą vandens lygį – Trakų rajono Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, už gyvūnų pavojingas užkrečiamąsias ligas (epizootijas) – Trakų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Nors Trakų rajono ekstremalių situacijų planas aprašytas detaliai, tačiau įvykus ar susidarius ekstremaliajai situacijai civilinės saugos sistemos subjektai veikia savaip, ne pagal planą. Civilinės saugos sistemos subjektų darbuotojai, kuriems reikia reaguoti greitai, priimti sprendimus ,,čia ir dabar“ dažniausiai remiasi savo įgyta patirtimi, o neieško planų, ir aprašymo jame, kaip turėtų veikti pagal teorinius aspektus.
2014 metais sausio 16 d. Trakų rajone užfiksuotas pirmasis afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) židinys. Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša ornithodoros rūšies erkės (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2015). Kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkyje laikomos kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, kompetentinga institucija aplink ligos protrūkio vietą nustato 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonas. 3 km apsaugos zonoje turi būti kuo skubiau surašomi visi kiaulių laikytojai ir jų laikomų kiaulių skaičius, iš kiekvienos kiaulės paimami mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams, gali būti priimamas sprendimas paskersti visas laikomas kiaules. 10 km priežiūros zonoje nedelsiant surašomi visi kiaulių laikytojai bei jų laikomų kiaulių skaičius ir iš kiekvienos kiaulės paimami mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams.
2014 m. sausio 15 d. Trakų maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą apie vieną nugaišusią kiaulę. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad kiaulė nugaišo nuo AKM sukelto viruso. 2014 m. sausio 29 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 76 paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija Trakų rajone. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl AKM, Trakų rajono civilinės saugos sistemos subjektai – Trakų maisto ir veterinarijos tarnyba ir VĮ Trakų miškų urėdija privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų. Kaip skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, per 2015 metus buvo užfiksuota 11 maro atvejų ūkiuose. Surastos 196 šernų gaišenos miškuose. 2016 metais Trakų rajone užfiksuoti 9 atvejai. 2016 m. lapkričio 30 dieną, remiantis Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) rekomendacija, ekstremalioji situacija atšaukta. Buvo nuspręsta, kad situacija yra kontroliuojama ir suvaldyta, taip pat visi organizaciniai klausimai, susiję su ekstremalia situacija, yra išspręsti.
Per visą AKM laikotarpį Lietuvoje nuo 2014 m. buvo išleisti 34 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai. Jie buvo taikomi savivaldybių administracijoms, medžioklės plotų naudotojams, miško valdytojams ir kt.
Trakų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėjo užtikrinti, jog nustatytose zonose bus laikomasi šių reikalavimų: privaloma sunaikinti turimas kiaules; vykdyti intensyvią kiaulių stebėsenos kontrolę; kiekvienas sumedžiotas šernas turi būti patikrintas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti; gyventojai, auginantys kiaules, turi atvykti į Trakų maisto ir veterinarijos tarnybą pateikti reikiamus dokumentus; parengti ataskaitas apie situaciją kiaulių ūkiuose; organizuoti specialią informacijos kampaniją, skirta supažindinti gyventojus su susidariusia padėtimi; šviesti gyventojus apie AKM reikšmę; reguliariai patikrinti kiaulių ūkius.
VĮ Trakų miškų urėdija, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, privalėjo: užtikrinti šernų išnaikinimą tam tikrose zonose; užtikrinti jog miško darbininkai turės specialius higienos reikmenis ir prietaisus; aprūpinti miško darbininkus dezinfekavimo priemonėmis; surengti susitikimus su miškų savininkais, kurių plotuose paskelbta sterili zona; užtikrinti ribotą asmenų patekimą į ambulatorines zonas; užtikrinti, kad kiekvienas miško savininkas, kurio miško plote paskelbta sterili zona, atvyktų į urėdiją užpildyti reikiamus dokumentus; uždrausti šernų medžioklę su varovais; nekviesti į medžiokles svečių iš kitų rajonų.
Minėjome, jog Trakų rajone gyvena 32000 gyventojų. Apskaičiuota, kad reikalingi 195 respondentų atsakymai, kad galėtume laikyti, jog atsakymai atspindi Trakų savivaldybės gyventojų nuomonę. Tyrimo laikotarpis – nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Tyrimas buvo organizuotas trimis etapais.
Pirmiausia apklausti Trakų rajono gyventojai. Gyventojams pateiktos popierinės anketos versijos. Tyrimo metu gyventojai turėjo užpildyti ,,veidrodinio tipo“ anketą, kurios vienoje pusėje buvo prašoma gyventojų įvertinti, kiek svarbūs yra tam tikri paslaugos kriterijai prieš paslaugos suteikimą, o kitoje dalyje – kaip tie kriterijai buvo išpildyti po paslaugos suteikimo, t.y. ar klientas liko patenkintas paslaugos suteikimo kokybe, ar nusivylęs. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina du Trakų rajono civilinės saugos subjektų, tai Trakų maisto ir veterinarijos tarnyba bei VĮ Trakų miškų urėdijos darbą ekstremaliosios situacijos metu.
Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad jauniausias apklausos dalyvis 22 metų, vyriausias – 69 metų amžiaus. Daugiausiai respondentų 51 metų amžiaus. Visų apklaustų respondentų amžiaus vidurkis – 48 metai. Analizuojant respondentų gyvenamąją vieta (5 pav.) ištirta, jog daugiausiai apklaustųjų gyvena Onuškio miestelyje (42 respondentai), mažiausiai Bijūnų kaime (2). Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ir respondentų išsilavinimą. Trakų rajono gyventojai: 17 – pagrindinį, 72 – vidurinį, 32 – aukštąjį neuniversitetinį, 74 – aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Tiriant civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus svarbu sužinoti ar gyventojai turi pakankamai informacijos ir žino su kokiomis grėsmėmis gali susidurti. Remiantis gautu tyrimu, galima daryti išvadą, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, su kokiomis grėsmėmis rajone gali susidurti. Žmonėms trūksta informacijos, jie nėra supažindinti su Trakų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų planu. Be to buvo siekiama nustatyti, ar Trakų rajono savivaldybės gyventojai, kada nors yra domėjęsi ekstremalios situacijos valdymu. Pagal pateiktus atsakymus, galima teigti, jog gyventojai nesidomi ekstremaliomis situacijomis ir jų valdymu. 49% visų apklaustųjų teigė, jog skaitė įvairius straipsnius, 0,5% – lankė kursus, 50,5% – nesidomėjo.
Gresiant ar jau susidarius ekstremaliajai situacijai itin svarbu tinkamai ir kuo greičiau informuoti gyventojus apie atsiradusią grėsmę ir pateikti rekomendacijas, kaip visuomenė turėtų elgtis. Gyventojų buvo paklausta: ar jie žinojo, jog Trakų rajone buvo paskelbta ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro. Atsakymas į šį klausimą buvo vienareikšmiškas – 99% (192) apklaustųjų teigė, jog žinojo, apie ekstremaliąją situaciją Trakų rajone, 1% (3) – nežinojo.
Galima konstatuoti, jog Trakų rajono gyventojai buvo tinkamai informuoti apie susidariusią situaciją. Trakų rajono gyventojai buvo informuojami SMS žinutėmis, informacija apie susidariusią situaciją rajone skelbiama rajono laikraščiuose, civilinės saugos institucijų internetiniuose portaluose, rajono bibliotekose buvo platinamos skrajutės apie svarbiausią informaciją, pirmuosius veiksmus, ką privalo daryti gyventojai, kartu su Lietuvos radiju ir televizija (LRT) buvo rengiami specialūs reportažai, VĮ Trakų miškų urėdijos darbuotojai asmeniškai susisiekė su miškų savininkais ir teikė jiems reikiamą informaciją, padėjo aptverti miško plotus. Daugiausia gyventojų apie afrikinį kiaulių marą sužinojo per televiziją (46% visų atsakymų), 29% – per radiją, 4% – gavo SMS žinutes į savo telefoną, 13% – skaitė informaciją spaudoje, 6% – sužinojo apie ekstremaliąją situaciją internetiniuose portaluose, 2% – gavo informaciją iš savivaldybės darbuotojų.
Trakų rajono ekstremalių situacijų plane aprašyta, kokiomis priemonėmis turi būti informuojami gyventojai susidarius ekstremaliajai situacijai. Analizuojant planą apie gyventojų perspėjimo sistemas, pastebėtas 4.2 punktas, kad <…> savivaldybės administracijos specialistas civilinei saugai, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus ar savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus, turi pranešti radijo stočiai „Radiocentras“, su kuria pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, o esant galimybėms – ir kitiems vietiniams ar regioniniams transliuotojams (<…>).
Nustatyta, kad informacija buvo platinama tik per vietinius / regioninius transliuotojus.
Atlikus gyventojų apklausą apie Trakų valstybę maisto ir veterinarijos tarnybą ir vertinat kokybės kriterijus, galima pastebėti, kad tarnyba teikia geros kokybės paslaugas. Nors suteikta paslaugos kokybė nepranoko visų vartotojų lūkesčių ir kokybė neįvertinta labai gerai, tačiau paslaugos gavėjai liko patenkinti paslaugos suteikimu. Iš atlikto tyrimo galima teigti, kad gyventojams yra svarbiausia paslaugos pateikimo kokybė ir komunikavimas su vartotoju.
Paslaugų kokybę užtikrina ir organizacijos gebėjimas tenkinti individualius ar net specifinius vartotojų poreikius, atsižvelgiant į skirtingas situacijas, problemas, iškilusius nesklandumus. Gyventojai, vertindami Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paslaugas, mažiausiu balu įvertino organizacijos patikimumą, o tikėjimas organizacijos patikimumu ekstremalių situacijų metu yra itin svarbus, nes kuo gyventojai labiau pasitikės organizacijos teikiamomis paslaugomis, tuo jausis saugesni. Gyventojai labiausiai patenkinti šios organizacijos darbuotojų kompetencija; reikalingos informacijos prieinamumu ir jos pateikimo aiškumu; organizacijos darbo laiku; informacija dėl paslaugos suteikimo terminų.
Apibendrinat Trakų maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktų paslaugų tyrimą, galima teigti, kad mažoji dalis apklaustųjų gyventojų buvo nepatenkinti paslaugos suteikimo kokybe, tačiau didžioji dalis respondentų buvo patenkinti ir suteiktos paslaugos net viršijo jų išsikeltus lūkesčius. Atlikus tyrimą ir išanalizavus gyventojų atsakymus nustatyta, kad afrikinio kiaulių maro metu Trakų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vis dėlto turėjo greičiau spręsti susidariusias problemas, labiau tenkinti klientų poreikius, tobulinti individualų darbuotojų kontaktavimą su gyventojais.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl afrikinio kiaulių maro, Trakų miškų urėdija turėjo pasirūpinti miško plotais, užtikrinti šernų išnaikinimą, aprūpinti miško darbininkus sandariomis atliekų surinkimo talpomis, pasirūpinti, jog miško darbininkai turėtų purkštuvus su dezinfekciniu skysčiu, informuoti girininkus apie automobilių, išvykstančių iš miško ar gabenančių medieną, dezinfekavimą. Miškų savininkai privalėjo kreiptis į urėdiją, miško plotuose iškabinti informacines lenteles su draudimais vaikščioti miškuose. Urėdijos darbuotojai rūpinosi, jog nė vienas pašalinis žmogus nepatektų į ambulatorines teritorijas.
Atliekant tyrimą buvo svarbu nustatyti, ar gyventojai liko patenkinti Trakų miškų urėdijos darbu ekstremaliosios situacijos metu. Tuo tikslu įvertinti gyventojų lūkesčiai prieš paslaugos suteikimą ir po paslaugos suteikimo. Remiantis tyrimu ir vertinimo rezultatais galima konstatuoti, jog Trakų miškų urėdijos darbuotojai stengiasi užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, stiprinant paslaugų prieinamumą. Nors gyventojai turėjo didesnius lūkesčius, tačiau organizacijos suteiktomis paslaugomis liko patenkinti ir nuokrypis nuo lauktos kokybės ir patirtos kokybės yra nedidelis. Mažiausiai buvo įvertintas gyventojų požiūriu patikimumas – tai paslaugos reputacija platesniame visuomenės rate ir darbuotojų gebėjimas įkvėpti pasitikėjimo jausmą klientams. Patikimumo kriterijui išmatuoti buvo pasirinktas teiginys apie pažadų laikymąsi.
Trakų rajono gyventojai, vertindami Trakų miškų urėdijos darbuotojus, geriau nei patys organizacijos darbuotojai įvertino dėmesingumo ir patyrimo kriterijus: 5 balų sistemoje gyventojai patirties kriterijui skyrė 4,6 balo. Antroje vietoje remiantis gyventojų nuomone liko dėmesingumo kriterijus. Gyventojai mažiausiu balu įvertino Trakų miškų urėdijos darbuotojų tvarkingumo kriterijų. Gautų rezultatų interpretacija atskleidžia, kad gyventojai palankiai vertina Trakų miškų urėdijos darbuotojus. Šios organizacijos darbuotojų bendras savybių vertinimo vidurkis 4,06 balo.
Apibendrinant atliktą Trakų rajono civilinės saugos sistemos subjektų tyrimą, pastebėta: Trakų rajono savivaldybės gyventojai nežino su kokiomis grėsmėmis gali susidurti, nes gyventojai nėra supažindinti su ekstremalių situacijų planu, be to pusė respondentų visai nesidomi ekstremalių situacijų valdymu. SMS pranešimus apie situaciją gavo ne visi gyventojai. 99 % apklaustųjų žinojo, kad rajone buvo paskelbta ekstremali situacija. Trakų maisto ir veterinarijos tarnybos pateikiamos informacijos apie įvykį tikslumas įvertintas aukščiausiu balu, mažiausiu informacijos pateikimo greitis. Gyventojai afrikinio kiaulių maro metu liko patenkinti Trakų maisto ir veterinarijos tarnybos teiktomis paslaugomis. Trakų maisto ir veterinarijos tarnybai reikėtų tobulinti šiais sritis – problemų sprendimo greitis, darbuotojų individualų kontaktavimą su klientais, klientų poreikių tenkinimą. Trakų miškų urėdija didžiausiu balu įvertinta reagavimo kriterijumi, mažiausiu patikimumo. Trakų miškų urėdijai labiausiai reikėtų tobulinti pažadų laikymosi, teikiant paslaugas gyventojams, sritį.
