Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, buvo rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Tai internetu laikomas testas, kurio užduotys suskirstytos pagal sudėtingumą į keturis tipus. Iniciatyvos organizatoriai kvietė tiek mokinius, tiek temos entuziastus ar ekspertus priimti iššūkį ir pagerinti ankstesnių metų rezultatus, kai vidurkis siekė vos 5 balus iš 10.
Spalio 21-25 dienomis Aplinkos ministerija yra paskelbusi Klimato savaite, kurios metu gyventojai bei organizacijos raginami susimąstyti apie vykstančius aplinkos pokyčius bei būdus mažinti mūsų įtaką klimatui.
Žaliosios politikos institutas jau trečius metus iš eilės šia proga kviečia konkrečiai iniciatyvai – Nacionaliniam aplinkosaugos egzaminui.
Norintieji prisijungti pirmiausiai turėjo užsiregistruoti egzamino interneto svetainėje ir pasirinkti kokio sudėtingumo klausimyną renkasi spręsti: orientuotą į 7-9 klasių mokinius, 10-12 kl. mokinius, ekspertus ar plačiąją visuomenę. Pagal tai, spalio 24 dieną užsiregistravusieji gavo nuorodą į testo tipo užduotis biologinės įvairovės, taršos mažinimo, atsakingo atliekų tvarkymo, vystomojo bendradarbiavimo, pilietinio aktyvizmo, klimato krizės priežastingumo ir kitomis temomis. Iškart po atsakymų pateikimo, kiekvienas dalyvis galės matyti savo rezultatą, o kitą dieną gavo išsamią išklotinę su teisingų atsakymų paaiškinimais.
Ekologinis raštingumas svarbus įpročių formavimui
Praėjusiais metais egzamino užduotis sprendė beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių, iš visų Lietuvos savivaldybių. Deja, vidutinis rezultatas, kaip ir pirmaisiais metais, išliko 5 balai iš 10.
Pagrindinio egzamino rėmėjo teigimu, nepaisant edukacinių iniciatyvų gausos, poreikis stiprinti praktiškai pritaikomas žinias yra akivaizdus.
„Gali susidaryti įspūdis, kad aplinkosaugos temos šiandien aptariamos itin intensyviai, tačiau šio egzamino rezultatai, o ir mūsų atliekami tyrimai, atskleidžia karčią tiesą – tobulėti dar yra kur. Tiek egzamino rezultatai rodo, tiek ir mes patys pastebime viešojoje erdvėje painiojamas sąvokas, neteisingai interpretuojamus terminus“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas.
Anot jo, svarbu, kad edukacija suteiktų praktiškai pritaikomą žinojimą.
„Pavyzdžiui, matome, kad žmonės Lietuvoje rūšiuoja atliekas, tačiau konteinerių sudėties tyrimai rodo, jog pusė ar net daugiau atliekų išmestos neteisingai. Tai ne vien gyventojų atsakomybė, bet ir mūsų – edukuoti, pasakoti, kaip tai reikėtų daryti teisingai. Egzaminas – puiki proga pasitikrinti žinias ir jei jų trūksta – pasidomėti apie teisingą atliekų tvarkymą plačiau“, – teigia A. Kybartas.
Proga ne tik įgyti naujų žinių, bet ir gauti vertingų dovanų
Ankstesniais metais egzaminą laikę dalyviai stipriausiai pasirodydavo energetikos temose, tačiau gerokai mažiau žinojo apie gyvąją gamtą ir pilietinį aktyvizmą. Taip pat stigo priežastinių ryšių tarp aplinkosaugos problemų pasekmių ir priežasčių pažinimo. Šių metų klausimynai teikė prioritetą šioms temoms, o taip pat suteikė progą daugiau sužinoti apie darnų vystymąsi, Lietuvos indėlį ir vaidmenį globalių klimato ir aplinkosaugos procesų sprendimui.
Ypatingai motyvuoti dalyvauti Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine turėjo būti Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Utenos rajono gyventojai. Būtent šių teritorijų savivaldybės yra įsteigusios specialius prizus geriausius rezultatus parodysiantiems savo rezidentams – ekspertams bei plačiosios visuomenės kategorijos dalyviams, bei aktyviausiai įsitrauksiančioms mokykloms.
Ekspertus žinias atnaujinti ar pasitikrinti motyvuos „Sustain Academy” įsteigtas prizas – 2000 eurų vertės kvietimas į tvarumo mokymus.
Prie egzamino prizų krepšelio, kurį sudarys planšetiniai kompiuteriai, edukacinės priemonės ir paslaugos, prisidėjo ir LR Aplinkos bei Užsienio reikalų ministerijos.
Egzaminą organizavo Žaliosios politikos institutas.
